Tėvų įtaka karjerai

Tėvai dažnai daro įtaką jaunuolių sprendimams, pavyzdžiui, karjeros pasirinkimui. Tėvai gali daryti netiesioginę įtaką, apie kurią daugiau galite rasti įvairiuose Bettina Lankard straipsniuose. Trumpai tariant, jeigu tėvai iš darbo grįžta geros nuotaikos, nesiskundžia darbo sunkumais, vaikai gali susidaryti nuomonę, kad toks darbas yra geras. Ir, žinoma, atvirkščiai – jei tėvai po darbo pikti, dirba viršvalandžius, skundžiasi vadovais, gali būti, kad vaikas tos srities nesirinks. Tėvai taip pat daro ir tiesioginę įtaką: patarinėja ar net liepia rinktis vieną ar kitą specialybę.

GTI Media vykdė didžiausią apklausą per pastaruosius porą metų, kurioje dalyvavo daugiau nei 3000 studentų ir 800 tėvų. Po studentų apklausos paaiškėjo, kad 54% tėvų bandė daryti įtaką karjeros ir net 69% – universiteto pasirinkimui. 66% studentų mano, kad tėvai, patardami dėl karjeros krypties, elgiasi teisingai.  Bet ar tikrai?

Esame įsitikinę, kad visi tėvai savo vaikams nori tik paties geriausio: kad vaikai nepervargtų, daug uždirbtų, „vargo nevargtų“. Deja, tėvai ne visada pirmiausiai pagalvoja apie tai, koks darbas labiausiai išpildytų jaunuolio potencialą, atskleistų gebėjimus. Taip pat tėvų nuomonė apie specialybes neretai esti pasenusi.

Mes jokiu būdu nekritikuojame ir nemoralizuojame, tiesiog suprantame, kad visi turi savo gyvenimus, savo pomėgius ir leidžia savo laiką savaip. Tėvai nesidomi specialybėmis, ypatingai tomis, kurios su jais neturi nieko bendro: jei abu tėvai inžinieriai arba medikai, tikėtina, kad apie muziką arba lingvistikos mokslus jie išmanys mažiau. Tėvai neretai susidaro savo nuomonę apie specialybes iš įvairių medijos kanalų ir aplinkos. Jei tėvų draugų vyresnioji dukra Kotryna yra odontologė ir daug uždirba, o mokytojai kelia streikus dėl atlyginimo kėlimo, tai jau galime matyti, kokią specialybę patars rinktis savo atžalai. Neverta pamiršti „dinastijų“. Jei kelios kartos dirba vienoje karjeros srityje, pavyzdžiui, teatro veikloje ar medicinoje, vaikui gali būti sunku įtikinti tėvus, kad jis nori visai kitos specialybės. Dar vienas tipas tėvų, su kuriuo susiduriame, yra tėvai, kurie gyvenimą bando gyventi per vaikus. Jiems nepasisekė įstoti į chemiją, nors labai norėjo, tad dabar patars tai daryti vaikui, nes juk chemija – pati geriausia specialybė. Bet juk vaikui geriausia tikrai ne ta specialybė, kur jūsų draugų dukra daug uždirba, ir ne ta, kur jūs padarėte karjerą. Kiekvienas jaunuolis turi savo pomėgius, savo prigimtis ir intelektus bei yra gabus tam tikrose srityse. Jūsų, tėvų, pareiga yra ne brukti kažkokią sritį, o padėti vaikui atrasti tai, kas jam patinka ir gerai sekasi.

Kaip tai padaryti?

Nuo mažens reikėtų stebėti, kas vaikui patinka: ar jis moko susirinkusius draugus, ar pirmas sugalvoja, kaip iškrėsti naują išdaigą. O gal jis linksmina draugus, įkvepia eiti kartu? Kokius žaidimus žaidžia vaikas? Gal draugus aplipina pleistrais ir apsuka bintu, o gal žaidžia pardavėjus? Gal vaikas piešia, o gal labai mėgsta gyvūnėlius ir išvykas į gamtą? Stebėkite ir bandykite leisti į atitinkamus būrelius: zoologijos, dailės, teatro ir kt. Jei atidžiai stebėjote, kažkas tikrai patiks. Tas kažkas gali išaugti į karjerą ar, mažų mažiausiai, hobį.

Jei vaikystė jau praėjo ir pagalbos reikia čia ir dabar, galima atlikti testus, kurie parodys, kur jūsų vaikas turi potencialo, galima kreiptis į karjeros specialistus ir konsultantus, kad padėtų atrasti tas sritis, kurios tinka labiausiai. Beje, tiek jūs patys, tiek mokytojai tikrai turite įžvalgų, kas patinka jūsų jaunuoliams, kokios pamokos sekasi, kokia veikla jie užsiima laisvalaikiu.

Taigi, kviečiame tėvelius labiau įsitraukti į vaikų karjeros pasirinkimą, nes tie 66% iš GTI Media apklausos rodo, kad to labai reikia. Tik nekontroliuokite, neliepkite rinktis specialybės, kuri jiems gal net netinka. Geriau kartu ieškokite, patarkite ir palaikykite savo vaikus.