Skirtingoms specialybėms – skirtingi intelektai

Intelekto matavimo priemonių istorija

Daugelis iš mūsų tikrai yra girdėję „intelekto” sąvoką, tačiau ne visi žino jo tikslią reikšmę ar atsiradimo istoriją. Pats žodis „intelektas” yra kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia „įžvalgą arba gebėjimą pažinti ar suprasti”. Kitaip tariant, intelektu galime pavadinti visą proto gebėjimą atpažinti sąsajas tarp įvairių reiškinių ir atrasti problemų sprendimo būdus. Taip pat jo pagalba mes galime sklandžiai komunikuoti su aplinka, demonstruoti žinias ar interpretuoti abstrakčius dalykus bei puikiai orientuotis neįprastose gyvenimo situacijose. Mūsų intelektas yra labai susijęs su verbaliniu suvokimu, erdviniu mąstymu, atmintimi ir įvairiais loginių bei matematinių skaičiavimų gebėjimais.

Nustatyti intelekto lygį galima IQ testo pagalba. Įdomus faktas, kad pirmą kartą standartizuotą intelekto lygio matavimo testą sukūrė F. Galtonas, kuris tikėjo, jog intelektas gali būti paveldimas iš tėvų, tačiau ši jo teorija nepasitvirtino. Šis testas buvo atliekamas I pasaulinio karo metu, skirstant kareiviams įvairias užduotis. Vėliau prancūzų psichologas A. Binet kartu su savo kolegomis V. Henri ir T. Simon jį patobulino ir paskelbė Binet-Simon intelekto lygio matavimo testą, kuriame buvo itin daug dėmesio skiriama tiriamųjų komunikaciniams gebėjimams. Ši versija padėjo atskleisti psichologinį asmens amžių ir buvo populiari, tiriant vaikų mokymosi gebėjimus, atliekant pateiktas užduotis, pagal kurių atlikimą nustatoma, ar jų psichologinis išsivystymas atitinka chronologinį amžių.

Vėliau ši intelekto matavimo skalė buvo patobulinta Stanfordo universiteto psichologų ir įgavo naują pavadinimą Stanfordo-Bineto intelekto testas, kuris labai išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tačiau atlikus daugelį mokslinių tyrimų buvo nuspręsta, jog intelekto lygio nustatymo testas neatspindi visų sričių asmens gebėjimų, todėl pasikliauti vien juo yra klaidinga, nes jis parodo loginius gebėjimus, tačiau nieko nepasako apie meninius, muzikinius ar humanitarinių mokslų srities gabumus. Dėl šios priežasties kitas garsus psichologas H. Gardneris paskelbė daugybinių intelektų nustatymo sistemą, kuri padėtų ištirti ir kitas sritis. Jis išskyrė 8 sritis, dar vadinamas intelekto tipais. Taigi pagrindiniai intelekto tipai yra šie:

  • Kūno – kinestetinis. Būdingas aktoriams, atletams ir šokėjams, kurie per kūno kalbą gali išreikšti save ir savo jausmus.
  • Tarpasmeninis. Puikiai tinkantis žmonėms, kurie savo profesinėje veikloje bendrauja su žmonėmis ir stengiasi jiems padėti, pvz. įvairūs konsultantai, mokytojai, pardavėjai. Jie yra empatiški, gerai supranta kitų žmonių poreikius, nuotaikas ir jausmus.
  • Vidinis asmeninis. Tai žmonės – intravertai, linkę savyje užsidaryti ir viską viduje apmąstyti, tačiau toks būdas netrukdo, o leidžia lengvai adaptuotis nuolat besikeičiančiame pasaulyje.
  • Kalbinis – lingvistinis. Jis būdingas rašytojams, istorijų kūrėjams, politikams ar komikams. Jie itin efektyviai išnaudoja šiuos komunikacinius gebėjimus tiek žodžiu, tiek raštu.
  • Loginis – matematinis. Šio intelekto tipo žmonės puikiai skaičiuoja ir sprendžia įvairaus sudėtingumo loginius uždavinius. Dauguma tampa matematikais, IT specialistais, finansų analitikais ar mokslininkais.
  • Muzikinis. Jį sunku apibūdinti, nes jis gali turėti įvairių išraiškos formų. Tokio tipo žmonės renkasi muzikanto, kompozitoriaus profesiją arba tiesiog yra puikūs melomanai, turintys išlavintą muzikinį skonį.
  • Gamtinis. Tokio tipo žmonės puikiai atskiria įvairias faunos ir floros rūšis bei pažįsta gamtos reiškinius. Jie gali šias žinias pritaikyti pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse.
  • Erdvinis. Šio intelekto žmonėms būdingas puikus vizualinis erdvės suvokimas. Sunku juos priskirti konkrečiai profesinei sričiai, nes jų spektras labai platus, pvz. tai gali būti ir jūreivis, ir interjero dizaineris, ir plastikos chirurgas.

Kiekvienas žmogus, žinodamas savo pomėgius ar asmenines savybes, gali daugiau ar mažiau identifikuoti savo intelektus ir juos įdarbinti, pasirenkant savo mėgiamą veiklą, hobius ar ateities karjeras. Taip pat intelektus galite nustatyti, atlikę Prigimčių ir intelektų testą >>