Para trunka 24 valandas: kaip viską suspėti?

Laiko planavimas – aktuali tema kiekvienam asmeniui. Ar kada susimąstėte, kodėl vieni suspėja per 24 valandas nuversti kalnus, o kitiems pritrūksta laiko? Laiko mes atsukti negalime, turime jo tiek, kiek turime. Tačiau vieni jį sugeba panaudoti efektyviai, o kiti susiduria su laiko planavimo sunkumais. Taigi kodėl laiko žmonėms dažnu atveju pritrūksta?

Siekiant suvokti savo laiko panaudojimą, pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą – ką mes norime nuveikti per mums skirtą laiką ir kaip mes tą laiką sudėliojame? Suaugusio dirbančio žmogaus parą – 24 valandas – galima suskirstyti į tris pagrindinius blokus: 8 valandos yra skirtos miegui, 8 valandos darbui ir 8 valandos laisvalaikiui, pomėgiams, šeimai ir pan. Kaip matome, laiko mes turime pakankamai įvairioms veikloms, tačiau jo vis vien pritrūksta. Neretai laiko trūkumą galime paaiškinti laiko vagių egzistavimu. Tai yra įvairūs dirgikliai ir veiklos, kurie naudoja mūsų brangų laiką, skirtą kitoms labiau naudingoms veikloms. Suvokus, kas yra mūsų laiko vagys, ir juos pričiupus, gausime būtent papildomą laiką naudingoms veikloms.

Atsakymas, kodėl vieni moka geriau susidėlioti savo laiką negu kiti, slypi mūsų prigimtyse ir intelektuose. Žmonės, turintys aukštą administracinę prigimtį, moka geriau planuoti savo laiką, yra linkę susižymėti savo dienos darbus. Toks žmogus tai daro natūraliai, nejausdamas jokio streso ar prievartos. Tokie natūraliai kylantys gebėjimai padeda žmogui tinkamai susiplanuoti savo laiką ir turėti galimybių nuveikti daugiau užduočių ar darbų. Tačiau tokių žmonių yra tik apie 30 %. Kiti 30 % populiacijos turi žemą administracinę prigimtį, likę 40 % – vidutinę. Tad yra žmonių, kurie natūraliai mėgsta planuoti savo laiką ir tai daro gerai, bet yra ir tokių žmonių, kuriems laiko susiplanuoti nepavyksta.

Geriausias sprendimas žmonėms, norintiems efektyvinti savo laiko planavimo įgūdžius, yra identifikuoti laiko vagis. Kaip tai padaryti? Populiariausias kelias – savo dienos nuotraukos darymas ir veiklų, kuriose mes užtrunkame ilgiau nei derėtų, atpažinimas. Tad laiko diagnostika derėtų užsiimti tam, kad suvoktume, kaip išnaudojame tą laiką, kurį turime.

Laiko diagnostiką galima atlikti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, įvesti įpročių sekimo žemėlapį, kuris seka, kaip yra naudojamas asmens dienos ar savaitės laikas, ir parodo, kurios veiklos yra atliekamos greitai, o kuriose stringama. Daug neefektyvaus laiko naudojančios veiklos nėra mūsų stiprioji pusė, tad mūsų prigimtys ir intelektai tose veiklose nėra raktas į spyną šiose veiklose. Tačiau mes visi turime potencialą atlikti įvairius darbus, tik potencialo kiekis gali skirtis. Šiuo atveju reikėtų suvokti trukdžius, kurie neleidžia efektyviai atlikti darbo. Patarimas – atlikti veiklą be trukdžių. Pavyzdžiui, išjungti mobilųjį telefoną ar kitas mūsų laiką vagiančias technologijas.

Taigi būtent laiko diagnostikos atlikimas yra pirmasis žingsnis, norint patobulinti laiko planavimo įgūdžius. Įvairios mobiliojo telefono programėlės gali padėti atpažinti, kiek laiko skiriame įvairioms veikloms, ir atpažinti mūsų laiko vagis. Po tam tikro laiko, pažiūrėjus savo dienos arba savaitės laiko panaudojimą įvairioms veikloms, mes pradedame atpažinti laiko vagis ir tokiu būdu galime pradėti juos valdyti.

Nepatingėkime atlikti laiko diagnostikos, kuri padeda mums suprasti, kokioms veikloms mes skiriame savo laiką, atpažinti laiko vagis, juos suvaldyti ir taip efektyvinti savo turimą laiką.