Kokiame amžiuje galvoti apie karjerą?

Karjera – ilgas, daug laiko ir pastangų reikalaujantis, tačiau beprotiškai įdomus procesas. Vieno teisingo atsakymo, kada reiktų galvoti apie karjerą – nėra. Tiek ikimokyklinio amžiaus vaikams, tiek darbo jau paragavusiems asmenims, tiek būsimiems senjorams šis klausimas yra aktualus.

Karjera – darnaus gyvenimo dalis

Karjeros pasirinkimas yra vienas iš svarbiausių procesų, siekiant darnos.

Kalbame apie darną, nes, pripažinkime, visiems jos šiek tiek trūksta bent vienoje gyvenimo srityje. Sanskrito kalboje yra žodis swastha. „Swa“ reiškia „aš pats“, o „stha“ reiškia „būti“, būti susiderinusiam savyje – darnoje. Taigi būsena swastha reiškia būti sveiku, darnoje su savim pačiu.

XXI a. problema – stresas

Kodėl tos darnos mums trūksta? Kiekvienam skirtingai, bet juk visi žinome, kad pagrindinė XXI a. problema – stresas. Stresą sukelia problemos, susijusios su darbu, sveikata, asmeniniu gyvenimu, sudėtingais sprendimais ir mūsų reakcija į jas. Visų problemų neišvengsime, bet, pažinodami save, galime priimti geresnius sprendimus dėl darbo, laisvalaikio. Taip pat galime keisti savo reakciją į problemas. Tereikia gerai pažinoti save, identifikuoti problemas ir mokėti panaudoti tas žinias skirtingose situacijose.

Sėkmingos karjeros

Pasaulyje egzistuoja tik dvi sėkmingos karjeros, tačiau dalis žmonių į jas neatkreipia dėmesio ir ieško kitų atsakymų. Tai karjeros, kurios arba mums labai gerai sekasi, arba labai patinka. Darnus žmogus turi mėgstamą darbą, prasmingą laisvalaikį ir gale dienos nesijaučia „išsunktas“. Tai žmogus, žinantis, kada reikia pailsėti ir KAIP tai padaryti geriausiu būdu. Todėl žmonės, kurių karjera jiems arba labai gerai sekasi, arba labai patinka, yra žengę stiprų žingsnį visapusiškos darnos link.

Karjera skirtinguose amžiaus tarpsniuose

Kalbant apie karjerą, žmogaus gyvenime egzistuoja 7 pagrindiniai etapai:

  • nuo gimimo iki 7-ojo gimtadienio (arba mokyklos pradžios);
  • nuo pirmosios klasės mokykloje (7 metų) iki 6–7 klasės (13 metų);
  • nuo 13 metų iki vienuoliktos klasės vidurio (17+ metų);
  • nuo 17+ (vienuoliktos klasės) iki mokyklos baigimo (18–19 metų);
  • nuo mokyklos baigimo iki studijų baigimo ir pirmųjų darbų (23–25 metai);
  • ilgasis periodas – nuo 25 metų iki 55–60 metų;
  • ir paskutinysis – nuo 60+ metų.

Pirmojo etapo metu didžiausias darbas krenta vaiko tėvams. Žinoma, čia mes dar nekalbame apie karjerą, tačiau atidūs tėvai gali pastebėti, kad vieni vaikai nuo pat mažumės yra linkę padėti kitiems, slaugyti draugus, kai žaisdami kieme jie susižeidžia, o, tuo metu, kiti vaikai smėlio dėžėje įsijautę statys pilį, ir už keleto metrų verkiantis draugas jų nei kiek nejaudins. Vienas vaikas gali namuose ant laiptų susodinti visus savo žaislus ir skaityti jiems knygas, mokyti juos, kai kitas valandų valandas galėtų piešti, spalvinti, lipdyti iš plastilino.

Visi šie aspektai gali duoti pirmuosius signalus apie vaiko polinkius, jo prigimtis ir intelektus. Tikėtina, kad tas, kuris dar darželyje slaugė draugus ir bėgdavo jiems padėti, vos tik išgirdęs riksmą, galėtų užaugti nuostabus gydytojas, tačiau tai tikrai nereiškia, kad visi vaikai, kurie darželyje padėdavo vieni kitiems, užaugę būtinai bus medikai.

Antrasis etapas svarbus tuo, kad jo metu vaikai pradeda susipažinti su įvairiais mokslais. Tėvų vaidmuo šiuo etapu taip pat yra labai svarbus, tačiau būtent čia pradeda ryškėti ir vaikų norai. Tėvai ir toliau turėtų stebėti vaikų elgesį įvairiose situacijose, tačiau prasidėję mokslai padeda išryškinti ir gebėjimus: galbūt visi tikslieji mokslai nuo pat pirmosios klasės vaikui nesiseka – tai signalizuoja, kad reikėtų dėmesį skirti toms sritims, kurios sekasi gerai, ir stengtis šias sritis sustiprinti dar labiau bei pradėti galvoti apie tai, kaip šie gebėjimai sąveikauja su tendencijomis, kaip vaikas yra linkęs elgtis įvairiose situacijose. Antrasis etapas yra skirtas vaiko gebėjimų atskleidimui, nes tai yra tas laikas, kuomet jauną žmogų dar galima įtikinti pabandyti naujas veiklas, pradėti lankyti naują būrelį ar imtis kūrybos.

Trečiasis etapas – iššūkis tėvams. Vaikai jau tampa jaunuoliais, kurie turi savo nuomonę, ir ji labai dažnai nesutampa su tėvų nuomone. Šiame etape itin svarbi pasidaro draugų įtaka, o tėvai ir mokytojai lieka „nieko neišmanantys“. Pagrindinis iššūkis ir užduotis šiame etape – sudaryti sąlygas jaunam žmogui išbandyti kuo daugiau veiklų bei leisti suprasti, kurios jam teikia didžiausią malonumą bei sekasi geriausiai. Būtent stipriųjų pusių lavinimas yra pagrindinis šio etapo uždavinys.

Maždaug vienuoliktos klasės viduryje prasideda ketvirtasis etapas – realistinio užimtumo pasirinkimo etapas. Šio etapo pabaigoje jaunuoliai jau turės rinktis, kuo nori užsiimti ateityje, todėl visi – tiek tėvai, tiek moksleiviai, tiek mokytojai – šio etapo metu išgyvena daugybę apmąstymų. Labai svarbu, kad būtent šiuo metu jaunuoliai kuo daugiau laiko skirtų savęs pažinimui, suvokimui, kad karjera yra procesas, o ne vienkartinis veiksmas.

Penktame etape tėvai pradeda „dingti“, ir jaunas žmogus pradeda savarankiškai kabintis į gyvenimą. Šio etapo metu išryškėja, kas skyrė laiko savęs pažinimui, o kas ne, nes, prasidėjus studijoms, dalis studentų supranta, kad jų pasirinkimas nėra tinkamiausias jiems. Tuomet prasideda studijų nutraukimai, savęs ieškojimas ir klaidų taisymas. Kartais šis etapas praeina labai lengvai ir sklandžiai, tačiau kartais jo metu reikia atlikti visus anksčiau nepadarytus namų darbus ir taisyti klaidas. Svarbiausia – suprasti, kad bet kokių padarytų klaidų taisymas šiame etape vis dar yra nepavėluotas – darbo rinkoje teks būti apie 40 metų, tad net jei tenka „sugaišti“ metus ir pakeisti pasirinkimą – tai daryti yra pats tinkamiausias laikas.

Šeštojo – ilgiausiojo – etapo metu žmonės neretai susiduria su problemomis, kai darbas pradeda nebemotyvuoti, kai pradedame jaustis „sėdintys ne savo rogėse“, išsisėmę. Šio etapo metu labai svarbu atidžiai stebėti save ir analizuoti – kokios veiklos atneša daugiausiai džiaugsmo, o kurios „išsunkia“ labiausiai. Svarbu, kad šios įžvalgos nenugultų į stalčių, o padėtų mums susidėlioti balansą savo darbe, hobiuose bei kitose veiklose. Šiame etape kiekvienas mūsų kuriame savo nuosavą „Gyvenimo meniu“, ir labai svarbu, koks jis bus – ar jame bus visos sudedamosios dalys? Ar jis bus darnus?

O septintasis etapas – pasiruošimas sidabrinės bangos amžiui. Tam, kad stipriai atlaisvėjęs laikas nebūtų švaistomas vėjais, o džiugintų mus maksimaliai – svarbu susiplanuoti savo kasdienių veiklų spektrą. Vieni iš mūsų geriausiai jaučiasi kapstydamiesi darže, sode, kai kitiems tai – visiškas vargas. Dalis mūsų norime lavinti savo smegenis ir dalyvauti Trečiojo amžiaus universiteto veikloje, taip pat, kai kurie iš mūsų norime skirti laiko rankdarbiams – siūti, megzti, nerti, karpyti, piešti, kai tuo tarpu kitus net purto nuo tokios minties.

Visi mes esame nepaprastai skirtingi ir vieno teisingo recepto karjerai nėra. Tai yra ilgas procesas, kuris atneša džiuginančių rezultatų, tačiau tik tada, kai jam skiriame laiko bei dėmesio ir esame darnoje su savimi bei su pasauliu.