Kodėl svarbu tinkamai pasirinkti karjerą?

Ko gero, kiekvienas iš mūsų sutiktume, kad laikas skrieja daug greičiau, kai užsiimame veikla, kuri mums patinka. Dalis jaunuolių valandų valandas gali praleisti, žaisdami kompiuterinius žaidimus, ir net nepastebėti, kad visa diena praskriejo kaip kelios minutės. Kai kurie žmonės gali sukiotis virtuvėje, o dar kiti – užsiimti sodininkyste ar piešimu, ir jie net nepastebi, kaip greitai bėga laikas.

Malonumas dirbti

Daugelis, jei ne visi, norėtų, kad ir darbo diena praskrietų it keletas akimirksnių.

Paroje turime 24 valandas, iš kurių 8 mes miegame ir 8 dirbame, o visoms kitoms veikloms, kurios galėtų mus pradžiuginti, lieka tik 8 valandos. Dėl šios priežasties labai svarbu pasirūpinti, kad tos 8 darbo valandos mums teiktų kaip įmanoma daugiau džiaugsmo.

Ar žinojote, kad Lietuvoje net 85% žmonių dirba iš dalies arba visiškai su įgytu išsilavinimu nesusijusį darbą? Tai reiškia, kad jie suklydo jau pirmajame karjeros pasirinkimo žingsnyje – netinkamai pasirinko karjeros kryptį, joje jautėsi savęs nerealizuojantys.

Savirealizacija – kas tai?

Nėra vieno savirealizacijos apibrėžimo ir, jei paanalizuotume veiklas, kuriomis užsiimant laikas skrieja itin greitai ir džiugina mus, būtų akivaizdu, kad jūsų labiausiai išreikštos savybės puikiai sutampa su tomis, kurių reikia atlikti vienai ar kitai užduočiai. D.Petružytė pateikia štai tokį savirealizacijos apibrėžimą: „Savirealizacija apibrėžiama kaip žmogaus tapimas sveiku ir brandžiu, visų būtinųjų asmenybės dalių (dimensijų) išvystymas, ypatingų talentų ir pašaukimo atradimas bei įgyvendinimas, galiausiai tapimas tuo, kuo asmuo gali tapti.“

Tinkamai pasirinkta karjera leidžia dar labiau sustiprinti savirealizacijos jausmą – tuomet gerai jaučiamės ne tik keletą akimirkų per dieną, bet visą dieną kasdien!

Svarbiausia – pažinti save

Dar būnant mokykloje, jaunuoliams svarbu kaip įmanoma geriau pažinti save, identifikuoti labiausiai išreikštas savybes bei užsiimti jų lavinimu. Baigiant mokyklą pasirinkti tinkamą studijų kryptį, kur jaunas žmogus galėtų „įdarbinti“ visas savo stipriausias savybes bei jaustų susidomėjimą savo būsima profesija. Tai yra pirmieji žingsniai, norint pasiekti darną ir savirealizaciją.

Kad ir kaip būtų liūdna, bet tikrai ne visi moksleiviai, studentai bei jau dirbantys asmenys karjerą pasirenka sąmoningai ir sėkmingai. Štai tik 15% jaunų žmonių dirba pagal specialybę ir tik 30% norėtų pagal ją dirbti. Ką tai reiškia? Visų pirma tai, kad mes Lietuva pralaimime, nes didelė jaunų žmonių dalis nerealizuoja savęs, yra priversti keisti darbą, profesiją, jaučiasi nelaimingi ir netgi galvoja apie emigraciją.

Tapimas profesionalu

Profesionalas dirba, nes taip realizuoja asmeninius saviraiškos ir tobulėjimo poreikius ir nedaro išlygų vertės sukūrimo principui, netgi jei dėl to gali prarasti momentinį užsakymą.

Tai reiškia, kad profesionalas dirba ne dėl materialinės vertės, o dėl to, kad, dirbdamas, atlikdamas tam tikras užduotis ar užsiimdamas tam tikra veikla, jis jaučiasi gerai ir realizuoja save. Užsiimdamas šia veikla, jis naudoja savo specifinį gabumų ir gebėjimų rinkinį, kuris daro žmogų unikalų ir profesionalų, o materialūs dalykai ateina savaime.

Knygos „Kaip mąsto turtuoliai“ autorius Steve Siebold daugiau kaip 30 metų ėmė interviu iš turtingiausių pasaulio žmonių. Ir nors aš asmeniškai pritariu tikrai ne visoms idėjoms šioje knygoje, tačiau vienos turtingiausių pasaulio moterų Ginos Rinehart citata man labai patinka: „Vidutiniai žmonės galvoja, kad kelias į praturtėjimą grįstas formaliu išsilavinimu. Turtingi žmonės tiki, kad reikia įgyti specifinių žinių. Daug pasaulinio lygio įžymybių neturi pilno formalaus išsilavinimo ir savo turtus susikrovė dėl specifinių žinių. Tuo metu paprasti žmonės tiki, kad turtą galimą susikrauti magistro ir daktaro laipsnių dėka.“ Būtent specifinės žinios ir jų naudojimas sudaro sąlygas žmogui tapti savo srities profesionalu.

O kokiu profesionalu taps jaunas žmogus, jei jis siekia „gauti diplomą“, net nežinodamas, kokių žinių jis ten gaus? Kaip jis tas žinias taikys? Ar jis turi tam reikalingų gabumų ir gebėjimų? Ar tai atitinka jo prigimtis ir intelektus?

10 000 valandų taisyklė

Malcolm Gladwell savo knygoje „Išskirtys. Sėkmės istorija“ kalba apie 10 000 valandų taisyklę – mes tampame profesionalais, jei konkrečioje veikloje praleidžiame ne mažiau kaip 10 000 valandų. Jei skaičiuosime, kad pusę laiko iš 40-ies valandų darbo savaitės skirsime tai veiklai – profesionalu tapsime per 10 metų. Jei skirsime dvigubai daugiau – tas laikas gali sutrumpėti iki penkerių metų. Ir čia yra akivaizdu: jei pasirinkta netinkamai – ši veikla jūsų nedžiugina. Jei ji pasirinkta ne pagal jūsų prigimtis ir intelektus, šios veiklos profesionalu jūs arba netapsite, arba šis procesas užims gerokai daugiau laiko. Galų gale, jei šio kelio viduryje suprasite, kad visgi esate nelaimingas ir norite keisti profesiją, jums ir vėl reikės pradėti nuo pradžių. Taigi tikimybė, kad būsite sėkmingas ir save realizuosite – labai sumažėja.

Netinkamas pradinis pasirinkimas sukelia visą eilę problemų:

  • Prarandamas laikas bei pinigai. Jau pirmaisiais studijų metais dalis jaunų žmonių supranta, kad nors ir ilgai svarstė, tačiau jų karjeros pasirinkimas nėra tinkamas, ir studijuodami dalyką, kuris nerealizuoja jų ryškiausių savybių, tiesiog švaisto laiką, o tuo pat metu ir pinigus!
  • Kartais supratimas, kad pasirinkimas nėra teisingas, ateina, tik pradėjus aktyviai dirbti. Dažniausias „netinkamai pasirinktos karjeros simptomas“ yra energijos stoka darbe. Pastebėkite save bei savo kolegas, tikrai pamatysite, kad bent vienam iš jūsų net ir visiškai paprastos užduotys yra varginančios, o motyvacijos užsiimti viena ar kita veikla visiškai nėra.
  • Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju mes patiriame stresą. Dėl šios priežasties dalis studentų nutraukia studijas, o dalis dirbančiųjų meta darbą ir pradeda ieškoti tokio, kuris jiems leistų geriau save realizuoti.

Akivaizdu tai, kad reikia skirti laiko karjeros pasirinkimui ir pasirinkti ją sąmoningai, įvertinus visus aspektus. Tik tuomet galėsime maksimaliai išnaudoti savo potencialą, negaišime laiko ir pildysime ne kitų – o savo – svajones!