Kodėl reikia „matuotis“ specialybę?

Kodėl reikia „matuotis“ specialybę?

Dažniausiai specialybę „pasimatuoti“ moksleiviai yra kviečiami įvairiuose edukaciniuose renginiuose. Tačiau dažnai nutinka taip, kad vyresnių klasių mokiniai parsineša namo tik lankstinukų apie įvairias specialybes. Kaip tinkamiausiai išnaudoti edukacines parodas, kad būtų galima pasisemti naudingų žinių apie specialybės pasirinkimą?

Specialybės „pasimatavimas“, kitaip – žinios, ar man ši specialybė tinka, yra tam tikra kompetencija. Tai reiškia, kad savaime šis žinojimas neatsiranda. Jį reikia išsiugdyti. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo suvokimo – ką žmonės veikia visą dieną? Apmąsčius šį klausimą, ateina suvokimas. 

Parodų metu įgyti žinias apie karjeros pasirinkimą itin svarbu dešimtokams, kurie renkasi mokomuosius dalykus kitiems mokslo metams. Kodėl tai svarbu? Nes nutinka tokių atvejų, kuomet dvyliktokai, atlikus karjeros konsultacijas, sužino, kad jiems yra tinkamos visai kitokios specialybės, negu jie pasirinko mokomuosius dalykus. Ir tada jau tampa per vėlu kažką keisti. Todėl dešimtokas parodų metu turi galimybę įgyti reikiamų žinių apie jam tinkamas karjeras.

Rudenį vykstančiose parodose „Išsilavinimas ir karjera“ moksleiviai gali apsilankyti atskiroje karjeros konsultavimo erdvėje, kurioje ras patarimus dėl tinkamos karjeros pasirinkimo. Kuomet įvyksta bent minimalus suvokimas apie tinkamą specialybę, tada parodų metu galima bendrauti su konkrečiais užsienio universitetais ir pasikonsultuoti dėl konkrečių specialybių. Ir tai gali jiems padėti pasirinkti tinkamus dalykus. Tačiau reikėtų nepamiršti, jog su universitetų atstovais reikia bendrauti jau turint pagrindinius klausimus apie konkrečias norimas specialybes.

Kad karjeros pasirinkimas būtų sąmoningas, pirmiausia reikėtų pasižiūrėti kurso turinį, kokius dalykus reikės mokytis ir pan. Vienuoliktokas ar dvyliktokas turėtų įsigilinti detaliau ir suprasti, ką reikės mokytis, bei atsakyti sau, ar ši specialybė jam tikrai patiks. Jeigu jau pats kurso aprašas nekelia įdomumo, tai sunku patikėti, kad patiks specialybė. Kitas žingsnis – suprasti, ką realiai veikia norimoje specialybėje esantis žmogus kiekvieną dieną savo darbe. Su šiomis žiniomis moksleivis galėtų priartėti prie tinkamo specialybės pasirinkimo. 

Taigi lankantis edukacinėse parodose pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti dėl norimos specialybės, tada pabendrauti su universiteto atstovais, pasiklausti apie norimą specialybę. Po parodos, įgavęs naujų žinių, moksleivis turėtų daryti namų darbus, tai yra – toliau lavinti savęs pažinimo kompetenciją. Kitais žodžiais, suprasti, ar tikrai pasirinktos specialybės kryptys yra jam tinkamos. Tą jis gali padaryti keliais būdais: pasinaudoti įvairiais karjeros instrumentais (atlikti karjeros testą, ateiti į karjeros konsultaciją); pasiklausti tėvų apie norimą specialybę; gilintis kituose informacijos šaltiniuose. Multipontecialai, kurie nori apsiimti daug specialybių, turėtų susimažinti norimų specialybių sąrašą iki kelių.

Kaip tėvai gali padėti moksleiviams priimti sprendimą dėl specialybės? Tikrai ne liepti, o patarti, padėti rasti atsakymus į iškilusius klausimus. Tėvų vaidmuo yra labai svarbus, tačiau reikia žvelgti į patį jauną žmogų, jo asmenybę ir potencialą bei sugebėti suprasti, kas jam yra įdomu ir kokia specialybė jam tiktų.

Svarbiausias patarimas jauniems žmonėms, renkantis specialybę, yra dalyvauti įvairiuose edukaciniuose renginiuose, galvoti klausimus ir ieškoti atsakymų į juos, domėtis įvairiomis specialybės bei gilinti savęs pažinimo kompetenciją.