Karjeros pasirinkimas – procesas, o ne vienkartinis veiksmas

Karjera – visą gyvenimą trunkanti asmeniui ir visuomenei reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seka.
(Profesinio orientavimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314)

Rengimasis karjerai yra procesas, sudarantis sąlygas informacijos apie save kaupimui, jos panaudojimui ir susipažinimui su darbinės veiklos pasauliu bei savo santykio su tuo pasauliu nustatymui. Šis procesas paprastai prasideda anksti, kai mažo vaikučio klausiama: „Kuo norėsi būti užaugęs?“. Šitoks klausimas vaikui pasako du dalykus: jis kuo nors taps ateityje ir jam reikės rinktis. Mokykla, bendruomenė, šalies įvykiai veikia vaiko pasirinkimą ir kitus jo sprendimus. Pasirengimas karjerai nesibaigia įsidarbinimu. Mes toliau augame, keičiamės kaip ir visas aplinkinis pasaulis. Greitai besikeičiančio sudėtingo gyvenimo reiškiniai reikalauja naujai vertinti savo gyvenimą. Vadinasi, pasirengimo karjerai procesas tęsiasi visą gyvenimą.

Pasirengimo karjerai principai

Kanados žmogiškųjų išteklių tyrimo skyrius nustatė kelis pasirengimo karjerai principus, kurie yra nepaprastai efektyvūs dirbant su jaunais žmonėmis. Jaunimas, užuot akcentavęs dėmesį didžiajam sprendimui, noriau gilinasi į didįjį savo gyvenimo ateities paveikslą.

Viskas nuolat keičiasi. Būtent dėl šios priežasties karjeros planavime itin reikalingas lankstumas. Turite suvokti, kad mes negalime priimti vieno didelio sprendimo, nes sprendimų priėmimas yra tęstinis reiškinys. Kad ir kaip besirinktumėte, visuomet yra teigiamos ir neigiamos to pasirinkimo pusės, o pats pasirinkimo procesas suteikia patyrimo bei žinių.

Mokymasis yra tęstinis. Kai pripažįstate, kad pasaulis nuolat keičiasi, suvokiate, kad ir pats pasiruošimas karjerai turi būti tęstinis, visą gyvenimą trunkantis procesas. Pasaulyje, kuris nuolatos keičiasi, kuriame lankstumas ir prisitaikymas tampa svarbiausiomis savybėmis, derėtų žmones skatinti ne tik protingai rizikuoti, bet ir to mokytis.

Dėmesys procesui. Reikėtų suvokti, kad mums asmeniškai svarbesnė yra pati kelionė, procesas, o ne kelionės tikslas. Suvokdami besikeičiančio pasaulio prigimtį, išsirinkdami profesinės veiklos kelią ir atkakliai siekdami savojo tikslo, galime sukaupti ribotą ir bereikšmį patyrimą. Kol pasieksite tikslą, jo jau gali nebebūti, o jo vietoje gal jau bus atsiradę kiti, nauji tikslai. Dėl šios priežasties svarbu nusibrėžti pačią ateities viziją, nusistatyti pagrindinę kryptį, o ne siaurą specifinį tikslą. Dažnai pati gyvenimo situacija padiktuoja, kur sukoncentruoti visą energiją. Kartais turite sutvarkyti neatidėliotinus reikalus – laikyti egzaminus, užmokėti už automobilį ir pan. Kartais susiduriate su ilgalaikiais poreikiais – stipria draugyste, darbu, kurį vertiname ir pan. Tenkindami nenutrūkstamą pasirengimo karjerai poreikį, siekiate patenkinti trumpalaikius ir ilgalaikius poreikius.

Karjeros pasirinkimas ir planavimas paauglystėje

Kaip nurodoma L. Hollando, D. Superio, E. Ginzbergio profesinio vystymo teorijose, paauglystėje formuojasi vaiko profesinis tapatumas. Dėl šios priežasties karjeros pasirinkimas ir planavimas paauglystėje turi būti orientuotas į mokinio savęs pažinimą, profesinio tapatumo  formavimąsi, profesinių vertybių ir lūkesčių nustatymą bei profesijos pasirinkimo gebėjimų ugdymą.

Šeimos, mokyklos ir kitų socialinių grupių parama paaugliams renkantis profesiją padeda geriau suformuoti ir išvystyti savo profesinį tapatumą, todėl intervencijos, susijusios su karjeros planavimu, turi įtraukti tėvų ir mokytojų bendradarbiavimą ir aktyvią paramą paaugliams. Derėtų nepamiršti, kad profesinis augimas yra nuolatinis ir negrįžtamas procesas, tad žinios apie karjeros esmę, jos dinamiką bei problemas yra būtina gero karjeros planavimo sąlyga.

Kaip sakė S. Gintilaitė, „paskutiniai metai mokykloje turėtų būti rezultatas to, kam buvo kryptingai ruošiamasi visus dvylika ar daugiau metų. Dar besimokant reikėtų stengtis pažinti save, įvertinti savo įgūdžius, išsiaiškinti, kokie dalykai ar mokslo sritys domina, kas geriau sekasi. Siekiant išsigryninti prioritetus, naudinga atlikti savęs pažinimo testus. Tuomet būtų lengviau pasirinkti ketinamus laikyti brandos egzaminus pagal savo interesų sritis ir gebėjimus“.

Įgūdžiai tobulinami ne tik mokykloje

Visgi, reikėtų nepamiršti, kad bendrosios kompetencijos, kurias lengva pritaikyti įvairiose karjeros srityse, nuolat ugdomos ir tobulinamos ne tik mokykloje, bet ir laisvalaikio metu. Kaip pačios svarbiausios karjerai išskiriamos šios bendrosios kompetencijos:

  • Laiko ir kitų išteklių valdymas karjeros kelyje.
  • Įvairių streso valdymo būdų taikymas sudėtingose karjeros situacijose.
  • Konfliktų karjeros situacijose sprendimas.
  • Darbo ir mokymosi komandų formavimas, bendradarbiavimas karjeros veiklose.
  • Kūrybiškas problemų sprendimas karjeros kelyje.

Renkantis karjerą svarbiausia suvokti, kad tai – tęstinis procesas, o rinka – nuolatos keičiasi, tad keistis, tobulėti privalo ir jūsų žinios, įgūdžiai. Prisiminkite, kad visų svarbiausia – procesas, o ne galutinis tikslas. Mėgaukitės keliu, jame semkitės žinių bei patirties