Kaip mokytis gudriai ir efektyviai?

Mokymosi procesas dažnai yra siejamas su ilgomis naktimis prie knygų, faktų „kalimu“ ir paskutinės minutės stresu prieš atsiskaitymą. Tačiau taip yra tik todėl, kad nemokame mokytis arba mokomės neefektyviai. Sėdėjimas prie knygų nereiškia mokymosi, jeigu per kompiuterį tuo pačiu metu klausomės Youtub‘o, atrašinėjame draugams per Messenger‘į ir žaidžiame su katinu. Tai galėtume įvardinti kaip sėdėjimą darbo vietoje, neskiriant laiko darbui.

Mūsų gyvenimo tempas labai greitas, todėl mes įpratę vienu metu daryti daug veiklų, manydami, kad tokiu būdu siekiame efektyvumo. Tačiau tokia logika visiškai netinka mokymosi procesui, nes mes tik išbarstome save per įvairias veiklas ir nesukoncentruojame dėmesio. Vienas iš dėmesio pratimų – mokantis pamiršti visus šalia esančius trukdžius (toliau pasidėti telefoną, išjungti su mokslu nesusijusias programėles kompiuteryje, mokantis neklausyti muzikos) ir nenutrūkstamai dirbti bent 30 minučių, po kurių turėtume 10-15 minučių pertrauką, o tuomet vėl sėstume prie darbų. Laikui einant pastebėtume, kad pats mokymosi procesas neišsitempia iki neriboto laiko, o rezultatas tampa vis labiau apčiuopiamas.

Yra išskiriami du pagrindiniai mokymosi būdai: mokymasis per suvokimą ir per pasikartojimą. Žmonės, kurie mokosi per suvokimą, siekia labai aiškiai suprasti kiekvieną pateiktą faktą ir tik tada jį įsiminti. Šiai kategorijai priskiriami žmonės dalyke, kurį mokosi, turi atrasti jiems įdomų kabliuką, kad jaustų malonumą tuos dalykus įsiminti. Kita kategorija žmonių, kurie mokosi per pasikartojimą, dalykus geriausiai įsimena, juos nuolatos kartodami. Čia netinka terminas „kalti“, nes jis apibūdina priverstinį informacijos kišimą į galvą. Kartojimas – sistemingas informacijos mokymasis ir nuolatinis jos prisiminimas.

Visų mūsų prigimtys ir intelektai yra skirtingi, tad ir atmintis nevienoda. Jeigu mes dalykus mokomės labai greitai ir tik likus dienai prieš atsiskaitymą, tai nustumiame juos į trumpalaikę atmintį. Pavyzdžiui, žinome, kad mūsų rytoj laukia atsiskaitymas, kuriame turėsime atsiskaityti istorijos datas. Mes tas datas pradedame mokytis likus dviem dienom prieš, atsiskaitome ir po dviejų savaičių beveik nieko nebeprisimename, nes buvome jas pasidėję į trumpalaikę atmintį. Trumpalaikė atmintis pas mus visus yra skirtinga, tačiau turi bendrą panašumą – yra ribota.

Efektyvaus mokymosi tikslas – iš trumpalaikės atminties dalykus perkelti į ilgalaikę. Viena iš technikų, kaip galime sukurti ilgalaikę atmintį – rašymas ranka, nes tokiu būdu iškart įdarbiname rašymo centrą savo smegenyse. Tam, kad ilgalaikė atmintis lavintųsi, mums reikia įdarbinti bent keletą smegenyse esančių centrų. Taigi, jeigu mes kažką skaitydami pradėsime konspektuoti informaciją ir ją dar pasibrauksime skirtingų spalvų pieštukais, tai pastebėsime, kad dalykus įsiminti darosi vis lengviau – lavinasi ne tik mūsų ilgalaikė atmintis, bet didėja ir mokymosi efektyvumas. Yra žmonių, pas kuriuos dominuoja vizualinė atmintis, tad jiems patogiau besimokant sąsiuvinių paraštėse piešti įvairius paveiksliukus, grafikus ar lenteles, kurios padeda geriau įsisavinti informaciją. Būtent dėl to darytis įvairius paruoštukus ir juos kaupti – labai naudinga, nes prireikus kažką greitai prisiminti bus kur kas paprasčiau pažvelgti į nuosavą ilgalaikės atminties kopiją, kurią pasidarėme tokiu būdu, koks mums priimtiniausias.

Kuo anksčiau jaunas žmogus atras būdus efektyviai mokytis, tuo mažiau laiko ir kantrybės mokymosi procesas reikalaus, o ir informaciją įsisavins daug greičiau ir paprasčiau. Pradėjus reguliariai mokytis, pirmuosius rezultatus galima pastebėti maždaug po 3 savaičių. Žinoma, laikas laukiant rezultato prailgsta, tačiau jeigu nepasiduosime ir lavinsime efektyvaus mokymosi įgūdžius, tuomet paversime juos automatiniais ir pajausime visiškai kitokią kokybę, kai žinios mūsų galvoje liks visam gyvenimui.