Prigimtys ir intelektai

Prigimčių ir intelektų sistema leidžia kiekvienam mūsų lengviau atrasti unikalųjį save, surasti logiškus paaiškinimus kodėl tose pačiose situacijose visi elgiamės skirtingai. Kai vaikams žaidžiant, vienas nukrenta, kodėl vienas draugas iškart pagelbėja atsistoti, kitas – ieško pleistro, trečias juokiasi, o ketvirtas bėga skųsti mamai? Prigimčių ir intelektų sistema gali atsakyti į šį klausimą.

Istorija

Pačioje XX a. pradžioje buvo sukurtas testas, turėjęs pagelbėti suskirstyti vaikus pagal intelektą. Vaikai pagal testo rezultatus buvo paskiriami į standartinę mokyklą arba tokią, kurioje jiems buvo skiriamas didesnis dėmesys. Testas išpopuliarėjo ir tapo naudojamas ne tik mokyklose: pagal šio testo rezultatus buvo paskiriamos pozicijos kariuomenėje, didesnėse įmonėse. Testas, apie kurį kalbame, vadinamas IQ testu.

Praėjus daugiau nei pusei amžiaus, dr. Howardas Gardneris pasiūlė kitą sistemą. Jo teigimu, IQ matavo tik loginį intelektą, o juk žmonės gali būti gabūs ir kitose srityse: muzikoje, rankdarbiuose, sporte, literatūroje. Žmogus su aukštu IQ nebūtinai bus geras sportininkas ar rašys įtraukiančias apysakas. Taip gimė ir išpopuliarėjo Howardo Gardnerio daugybinių intelektų sistema.

Praėjo dar šimtas metų. Howardo Gardnerio teorija skirtingų mokyklų buvo pildoma intelektais (pvz., dvasiniu), naudojama įvairiose mokyklose. Šią teoriją pradėjo taikyti ir Stevenas Rudolphas. Jis daug dirbo su intelektais. Atrodė keista, kad vienas žmogus, kurio lingvistinis intelektas aukštas, gerai rašo knygas, o kitas – kalba didelėms minioms. Kas juos skiria? Stevenas tai aiškinosi ir sukūrė dar vieną sistemą, papildančią daugybinius intelektus. Jis sukūrė daugybinių prigimčių sistemą.

Ją suprasti gana lengva. Sistema aiškina, kaip išreiškiamas tam tikras intelektas: vieni žmonės savo kūrybinį intelektą išreiškia mokydami kitus, kiti – piešdami, treti – scenoje. Stevenas Rudolphas išskyrė būtent tuos laidininkus – prigimtis.

Šiuo metu turime Multiple Natures sistemą. Žmogus, atlikęs šios sistemos testą ir sudalyvavęs konsultacijoje, sužinos kiek stipriai išreikštos yra jo prigimtys ir intelektai, kurios išreikštos labiausiai ir, svarbiausia, ką su ta informacija veikti, kur ją pritaikyti. Konsultuojame, kokios specialybės, hobiai, darbo užduotys labiausiai tinka testą atlikusiam žmogui pagal jo intelektus ir prigimtis.

Kilo klausimų? Rašykite mums!

Daugybiniai intelektai:

  • kūniškasis – savo kūno suvokimas, valdymas, sportiškumas;
  • kūno subtilusis – gera akių-rankų koordinacija (dovanų pakavimas, konstruktoriai, siuvinėjimas).
  • tarpasmeninis (socialinis) – sugebėjimas bendrauti ir suprasti kitą žmogų;
  • intrapersonalinis intelektas – savęs suvokimas, analizavimas;
  • kalbinis – gebėjimas suvokti ir vartoti žodžius, metaforas, įsiminti kalbinę informaciją;
  • vizualinis – gebėjimas suvokti erdvės figūras, orientuotis erdvėje; vaizduotės turtingumas;
  • muzikinis – ritmo proporcijų jutimas, ryškūs girdėjimo vaizdiniai;
  • gamtinis intelektas – gebėjimas susilieti su gamta, skirti gyvūnų, augalų rūšis, pastebėti pokyčius gamtoje.

Daugybinės prigimtys:

  • globėjiškoji-saugančioji – polinkis saugoti save, kitus, idėjas nuo žalos ar nuostolių;
  • mokančioji – polinkis įgyti žinių ar patirties siekiant mokyti ar informuoti kitus;
  • administruojančioji – polinkis sutelkti dėmesį į detales, organizuoti darbą;
  • kuriančioji – polinkis kurti daiktus ar idėjas;
  • gydančioji – polinkis padėti kitiems atsigauti po fizinio ar emocinio skausmo;
  • linksminančioji – polinkis linksminti kitus, sutelkti, išlaikyti dėmesį į save;
  • suteikiančioji – polinkis skirti laiko siekiant padėti ar rūpintis kitais žmonėmis;
  • verslumo – polinkis imtis projektų, kur atlygiu gali tapti pinigai ar pasitenkinimas savimi;
  • nuotykių – polinkis ieškoti iššūkių, rizikų.