Prigimtys ir intelektai

Prigimčių ir intelektų sistema leidžia kiekvienam mūsų lengviau atrasti unikalųjį save, surasti logiškus paaiškinimus, kodėl tose pačiose situacijose visi elgiamės skirtingai, ir suprasti tai kaip natūralią duotybę. Įsivaizduokite situaciją, kai, vaikams žaidžiant, vienas iš jų nukrenta. Kyla klausimas, kodėl vienas draugas iškart pagelbėja atsistoti, kitas ieško pleistro, trečias juokiasi, o ketvirtas bėga skųstis mamai? Prigimčių ir intelektų sistema gali atsakyti į šį klausimą ir paaiškinti, kodėl skiriasi mūsų veiksmai.

Istorija

Pačioje XX a. pradžioje buvo sukurtas testas, kuris turėjo suskirstyti vaikus pagal intelektą. Vaikai pagal testo rezultatus buvo paskiriami į standartinę mokyklą arba tokią, kurioje jiems buvo teikiamas didesnis dėmesys. Testas išpopuliarėjo ir tapo naudojamas ne tik mokyklose – pagal šio testo rezultatus buvo paskiriamos pozicijos kariuomenėje, didesnėse įmonėse ir pan. Testas, apie kurį kalbame, vadinamas IQ testu.

Praėjus daugiau nei pusei amžiaus, dr. Howardas Gardneris pasiūlė kitą sistemą. Jo teigimu, IQ matavo tik loginį intelektą, o žmonės juk gali būti gabūs ir kitose srityse: muzikoje, rankdarbiuose, sporte, literatūroje. Žmogus su aukštu IQ nebūtinai bus geras sportininkas ar rašys įtraukiančias apysakas. Taip gimė ir išpopuliarėjo Howardo Gardnerio daugybinių intelektų sistema.

Po dar šimto meto Howardo Gardnerio teorija buvo pildoma kitais intelektais (pvz. dvasiniu) ir pradėta naudoti įvairiose mokyklose. Šią teoriją pradėjo taikyti ir Stevenas Rudolphas. Dirbant su intelektais, jam pasirodė keista, kodėl vienas žmogus, kurio lingvistinis intelektas aukštas, gerai rašo knygas, o kitas – kalba didelėms minioms. Kas juos skiria? Stevenas tai aiškinosi ir sukūrė dar vieną sistemą, papildančią daugybinius intelektus. Jis sukūrė daugybinių prigimčių sistemą.

Ją suprasti gana lengva. Sistema aiškina, kaip išreiškiamas tam tikras intelektas: vieni žmonės savo kūrybinį intelektą išreiškia mokydami kitus, kiti – piešdami, treti – scenoje. Stevenas Rudolphas išskyrė būtent tuos laidininkus – prigimtis.

Prigimčių išskyrimas leido sukurti unikalią Multiple Natures sistemą. Žmogus, atlikęs šios sistemos testą ir sudalyvavęs konsultacijoje, sužino, kiek stipriai yra išreikštos jo prigimtys ir intelektai, kurios išreikštos labiausiai ir, svarbiausia, ką su ta informacija daryti bei kur ją pritaikyti. Konsultacijų metu žmogus sužino, kokios specialybės, hobiai, darbo užduotys, karjeros kelias jam labiausiai tinka pagal jo intelektus ir prigimtis.

Kilo klausimų? Rašykite mums!

Daugybiniai intelektai:

  • kūniškasis – savo kūno suvokimas, valdymas, sportiškumas;
  • kūno subtilusis – gera akių-rankų koordinacija (dovanų pakavimas, veikla su konstruktoriais, siuvinėjimas);
  • loginis – skaičiavimai, analizavimas, sekų atradimas, analitinis mąstymas.
  • tarpasmeninis (socialinis) – sugebėjimas bendrauti ir suprasti kitą žmogų;
  • intrapersonalinis – savęs suvokimas, analizavimas;
  • kalbinis – gebėjimas suvokti ir vartoti žodžius, metaforas, įsiminti kalbinę informaciją;
  • vizualinis – gebėjimas suvokti erdvės figūras, orientuotis erdvėje; vaizduotės turtingumas;
  • muzikinis – ritmo proporcijų jutimas, ryškūs girdėjimo vaizdiniai;
  • gamtinis – gebėjimas susilieti su gamta, skirti gyvūnų, augalų rūšis, pastebėti pokyčius gamtoje.

Daugybinės prigimtys:

  • globėjiška-sauganti – polinkis saugoti save, kitus, idėjas nuo žalos ar nuostolių;
  • mokančioji – polinkis įgyti žinių ar patirties, siekiant mokyti ar informuoti kitus;
  • administruojanti – polinkis sutelkti dėmesį į detales, organizuoti darbą;
  • kuriančioji – polinkis kurti daiktus ar idėjas;
  • gydančioji – polinkis padėti kitiems atsigauti po fizinio ar emocinio skausmo;
  • linksminančioji – polinkis linksminti kitus, sutelkti, išlaikyti dėmesį į save;
  • suteikiančioji – polinkis skirti laiko, siekiant padėti ar rūpintis kitais žmonėmis;
  • verslumo – polinkis imtis projektų, kuriuose atlygiu gali tapti pinigai ar pasitenkinimas savimi;
  • nuotykių – polinkis ieškoti iššūkių, rizikų.