Karjeros akiniai

Daugiau informacijos apie laidoje aptartas temas

Ką praktiškumas reiškia karjeroje?

Ir praktiškumas, ir nepraktiškumas gali turėti pliusų ir minusų. Teoriškai, nepraktiškas žmogus turės daugybę idėjų, kvies jas daryti, o štai praktiškajam iškart kils klausimų, KAIP tai padaryti, ir jis aiškinsis taktiką. Svarbu žinoti, „kiek tavyje praktiškumo“.

Ar verta vaikytis ateities specialybių?

Artėja metas, kai moksleiviai pasirinks trokštamas studijų kryptis. Tuo pačiu metu skelbiamos įvairios prognozės apie ateities specialybes. Ar verta jų paisyti? Kaip pasiruošti ateities iššūkiams šiandien?
Labai svarbu suprasti, kad nėra teisinga rinktis tik iš populiariųjų specialybių. Prabangi specialybės etiketė nebūtinai užtikrins jūsų sėkmę, tad rinkdamiesi – nepamirškite savo prigimčių ir gebėjimų.

Kodėl vieni iš mūsų yra labiau linkę rizikuoti nei kiti?

Žmogaus ateičiai įtakos turi ne tik jo gebėjimai ar talentai, bet ir prigimtis. Ar verslininku gimstama? Kodėl vieni iš mūsų yra labiau linkę rizikuoti nei kiti, ir kokios tai turi įtakos karjerai?

Pažinus save ir savo prigimtis, daug lengviau atrasti unikalųjį save ir surasti logiškus paaiškinimus, kodėl tose pačiose situacijose visi elgiamės skirtingai.

Skirtingoms specialybėms – skirtingi intelektai

Daugelis iš mūsų tikrai yra girdėję „intelekto” sąvoką, tačiau ne visi žino jo tikslią reikšmę ar atsiradimo istoriją. Kviečiame susipažinti su ja ir perklausyti laidą, kurioje pristatoma, kaip skirtingi intelektai panaudojami skirtingose specialybėse.

Tėvų įtaka karjerai

GTI Media vykdė didžiausią apklausą per pastaruosius porą metų, kurioje dalyvavo daugiau nei 3000 studentų ir 800 tėvų. Po studentų apklausos paaiškėjo, kad 54% tėvų bandė daryti įtaką karjeros ir net 69% – universiteto pasirinkimui. 66% studentų mano, kad tėvai, patardami dėl karjeros krypties, elgiasi teisingai.  Bet ar tikrai?

Kaip pasimatuoti specialybę?

Pasaulis pilnas pasirinkimų, ir mes vis renkamės: pirkdami telefoną, atkreipiame dėmesį į jo funkcijas, maisto produktus – į sudėtį, drabužius – į dydį, siluetą. Jei tik galime, produktus stengiamės „matuotis“: gyvai apžiūrėti, patestuoti, paragauti ar apsirengti. O kaip su būsima specialybe? Ar jaunuoliai ją matuojasi?

Būreliai sėkmingai karjeros pradžiai

Mokykloje yra mokoma pagrindinių disciplinų – tokių kaip matematika, istorija, geografija ir daugelis kitų. Visa mokymo programa yra orientuota į tai, kad vaikai išlaikytų abitūros egzaminus ir sėkmingai įstotų į pasirinktą kolegiją ar universitetą bei toliau siektų profesinių kompetencijų, reikalingų būsimai karjerai. Pagal tokią mokymo logiką panašu, kad naudojantis tik tuo, ką siūlo mokykla, po 12 mokslo metų mokiniai gali ir nežinoti, nuo ko pradėti, integruojantis į suaugusiųjų pasaulį ar darbo rinką, nes buvo rengiami ne jai, o egzaminams.

Kai žuvys mokomos lipti į medį

Kartą Albertas Einšteinas yra pasakęs, kad „kiekvienas yra genialus, tačiau jei tu vertinsi žuvies gebėjimą įlipti į medį, tai ji visą savo likusį gyvenimą manys, jog yra negabi ir kvaila“. Deja, kaip bebūtų gaila, šiandieninėje švietimo sistemoje vis dar bandoma mokyti žuvis ne tik laipioti medžiais, bet ir versti jas bėgioti.