Ar karjeros pasirinkimas sąmoningas?

Jau 25 metus dirbame su įvairaus amžiaus žmonėmis: korepetuojame, mokome naujų kalbų, konsultuojame dėl studijų užsienyje, padedame pasirinkti karjeros kelią ir, žinoma, samdome darbuotojus. Šiuo metu situacija Lietuvoje nedžiugina. Kodėl? Apžvelkime prieš keletą metų atliktos CVBANKAS apklausos rezultatus:

  • tik penktadalis abiturientų sąmoningai pasirenka specialybę;
  • 85% darbuotojų Lietuvoje dirba ne pagal įgytą specialybę;
  • tik 30% ateityje norėtų dirbti pagal įgytą specialybę;
  • viso tik 4% apklausos dalyvių specialiai rūpinasi, kad ieškomas darbas atitiktų specialybę.

Tai reiškia, kad jaunimas netinkamai pasirenka vieną pirmųjų svarbių karjeros žingsnių: studijų kryptį. Dažnai nutinka taip, kad jaunuoliai renkasi studijas ne pagal savo gabumus ir gebėjimus tam tikroje srityje, bet pagal tam tikros specialybės populiarumą ir galimybę uždirbti daug pinigų. Realybė tokia, kad ne visi vienodai gerai jaučiamės tapydami, pardavinėdami, skaičiuodami, analizuodami ar rašydami straipsnius.

Karjeros stovykla

Kas tuomet nutinka?

  • Žmonės keičia savo profilį.
  • Žmonės dirba nekvalifikuotą darbą, dažnai – užsienyje.
  • Žmonės renkasi specialių žinių nereikalaujantį darbą ir tikisi kopti karjeros laiptais.
  • Žmonės nelaimingi savo darbe (kuris yra netinkamas jiems pagal gebėjimus ir prigimtis)

Kodėl jaunimas nežino, kaip pasirinkti?

Tėvų ir mokytojų įtaka, spaudimas. Tėvai ir mokytojai tikrai nelinki nieko blogo. Bet… Šiuo metu privalomi  yra lietuvių ir matematikos egzaminai. Žinoma, šiuos dalykus reikia mokėti, tačiau reikia pagalvoti apie moksleivio gebėjimus. Ne kiekvienas, baigęs mokyklą su pagyrimu, yra sėkmingas karjeroje. Šalia pažymių ir spaudimo gerai išlaikyti egzaminus derėtų atkreipti dėmesį į jaunuolio gebėjimus: gal jam sekasi piešti, valdyti auditoriją, žaisti krepšinį?

Ugdykite moksleivių gebėjimus, atkreipkite dėmesį į jų norus ir polinkius. Kai kalbame apie jaunimo karjeros pasirinkimą, reikia suprasti, kad labai daug priklauso būtent nuo jūsų, tėvai ir mokytojai.

Medijų įtaka. Kasdien moksleiviai yra įsukami į didelį informacijos srautą. Girdimos sėkmės istorijos, gandai, įžymių žmonių nuomonės dėl vieno ar kito karjeros kelio. Derėtų žvelgti į savo gebėjimus, į savo stiprybes ir rinktis sau tinkamas specialybes, o ne tai, ką diktuoja mados.

Specialybių plotmės nežinojimas. Norint tinkamai pasirinkti, reikia žinoti, iš ko galima rinktis. Tai aptariame pirmame karjeros kelio pasirinkimo etape.

Karjeros kaip proceso nesuvokimas. Karjera nepasirenkama paskaičius studijų žurnalą, paklausius kaimynės arba pažiūrėjus lentelę, kurių specialybių darbuotojai daugiausia uždirba. Tinkamai pasirinkti karjerą reikia atitinkamų kompetencijų, darbo su savimi ir, žinoma, suvokimo, kad karjeros pasirinkimas – ilgas procesas.