Karjeros akiniai

Daugiau informacijos apie laidoje aptartas temas

Tėvų įtaka karjerai

GTI Media vykdė didžiausią apklausą per pastaruosius porą metų, kurioje dalyvavo daugiau nei 3000 studentų ir 800 tėvų. Po studentų apklausos paaiškėjo, kad 54% tėvų bandė daryti įtaką karjeros ir net 69% – universiteto pasirinkimui. 66% studentų mano, kad tėvai, patardami dėl karjeros krypties, elgiasi teisingai.  Bet ar tikrai?

Kaip pasimatuoti specialybę?

Pasaulis pilnas pasirinkimų, ir mes vis renkamės: pirkdami telefoną, atkreipiame dėmesį į jo funkcijas, maisto produktus – į sudėtį, drabužius – į dydį, siluetą. Jei tik galime, produktus stengiamės „matuotis“: gyvai apžiūrėti, patestuoti, paragauti ar apsirengti. O kaip su būsima specialybe? Ar jaunuoliai ją matuojasi?

Būreliai sėkmingai karjeros pradžiai

Mokykloje yra mokoma pagrindinių disciplinų – tokių kaip matematika, istorija, geografija ir daugelis kitų. Visa mokymo programa yra orientuota į tai, kad vaikai išlaikytų abitūros egzaminus ir sėkmingai įstotų į pasirinktą kolegiją ar universitetą bei toliau siektų profesinių kompetencijų, reikalingų būsimai karjerai. Pagal tokią mokymo logiką panašu, kad naudojantis tik tuo, ką siūlo mokykla, po 12 mokslo metų mokiniai gali ir nežinoti, nuo ko pradėti, integruojantis į suaugusiųjų pasaulį ar darbo rinką, nes buvo rengiami ne jai, o egzaminams.

Kai žuvys mokomos lipti į medį

Kartą Albertas Einšteinas yra pasakęs, kad „kiekvienas yra genialus, tačiau jei tu vertinsi žuvies gebėjimą įlipti į medį, tai ji visą savo likusį gyvenimą manys, jog yra negabi ir kvaila“. Deja, kaip bebūtų gaila, šiandieninėje švietimo sistemoje vis dar bandoma mokyti žuvis ne tik laipioti medžiais, bet ir versti jas bėgioti.

Kodėl žmonės renkasi vidurinį mokslą užsienyje?

Mes, ES piliečiai, turime galimybę dalyvauti tarptautinėse mainų programose, mokytis vidurinėse mokyklose vos metus – du arba nuo septintos klasės iki pat mokyklos baigimo. Taip pat galime išbandyti mokslo kokybę ar net studijų kryptį vasaros programų metu.

Karjeros pasirinkimas – procesas, o ne vienkartinis veiksmas

Rengimasis karjerai yra procesas, sudarantis sąlygas informacijos apie save kaupimui, jos panaudojimui ir susipažinimui su darbinės veiklos pasauliu bei savo santykio su tuo pasauliu nustatymui. Šis procesas paprastai prasideda anksti, kai mažo vaikučio klausiama: „Kuo norėsi būti užaugęs?“. Šitoks klausimas vaikui pasako du dalykus: jis kuo nors taps ateityje ir jam reikės rinktis.

Karjeros pasirinkimo stereotipai

Studijų arba profesijos pasirinkimas neretam įvaro galvos skausmą: informacijos daug, aiškios metodikos nėra, mados keičiasi, rodos, kas savaitę. Tėvai sako rinktis vieną, mokytojai – kitą, o draugai turi dar ir savo nuomonę. Straipsniai, kurie turėtų pagelbėti, neretai prikimšti stereotipų, per kuriuos įžvelgti prasmę – sudėtinga. Tėvų, draugų, mokytojų nepakeisime, bet pabandykime panagrinėti stereotipus ir išmokime juos atpažinti.

Kam reikia korepetitoriavimo?

Tiek mokyklinio amžiaus jaunuoliai, tiek jų tėvai susiduria su problema, kad mokymosi pasiekimai kartais nėra tokie, kokių norėtume. Būtent tuomet daugelis kreipiamės korepetitorių pagalbos. Tačiau ar tikrai korepetitoriai visais atvejais yra naudingi ir tikrai padės sustiprinti žinias? Visgi ši paslauga kainuoja nemažus pinigus, todėl norisi būti užtikrintiems dėl rezultatų.

Gyvenimo veiklos meniu. Kaip rasti balansą karjeroje?

Atvykę į restoraną, tikimės, kad meniu bus aperityvas, užkandžių, pagrindinis patiekalas bei, žinoma, desertas. Kiekvienas mūsų aiškiai suprantame, kad vien tik užkandžių ar vien tik desertų visavertei mitybai tikrai neužtenka. Lygiai taip pat ir mūsų veiklai gyvenime neužtenka vien tik pramogų, kad visiškai realizuotume savo potencialą.