Apie edukacinę bendrovę „Kalba.Lt“, švietimo srityje sėkmingai dirbančią jau 23 metus, rašė dauguma Lietuvos leidinių ir informacinių portalų. Dažnai žurnalistai prašo „Kalba.Lt“ generalinio direktoriaus Ryčio Jurkėno pakonsultuoti karjeros, žmonių motyvavimo, užsienio kalbų mokymosi ir studijų užsienyje klausimais. Pateikiame keletą straipsnių, kurie galbūt suteiks naujų idėjų ar įkvėps naujoms veikloms.

Veiklos efektyvumo didinimas diegiant IT sistemas

2012 m. rugsėjo 13 d.

Projektas

„Veiklos efektyvumo didinimas diegiant IT sistemas“

įvykdytas

Kaunas

Edukacinės rinkos lyderis UAB „Kalba.Lt“ sėkmingai įvykdė projektą – „Veiklos efektyvumo didinimas diegiant IT sistemas“ (NR. VP2-2.1-ŪM-02-K-02-144). Šis projektas buvo iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo pagal priemonę „E-Verslas“. Projekto, trukusio 16 mėnesių vertė – 252.000,00Lt, o 126.000,00 Lt buvo skiriama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

UAB „Kalba.Lt“ vykdomas projektas padėjo įdiegti integruotą verslo valdymo sistemą, kuri automatizuoja ir integruoja įmonėje vykdomus procesus bei elektroninį paslaugų valdymo modulį, įsigyti reikalingą IT įrangą. Projekto metu išspręsta nepakankamo komunikavimo su klientais galimybių, šiems užsakant paslaugas ir koordinuojant paslaugų teikimą, problema. Nauda klientams: išsiplėtė nutolusių klientų galimybės gauti mokymų medžiagą, užsakyti reikiamas paslaugas bei už jas atsiskaityti, padidėjo aptarnavimo operatyvumas. Nauda darbuotojams: sumažėjo įtampa tvarkant ypač didelius popierinių dokumentų srautus. Nauda įmonės vadovybei: užtikrinta galimybė tinkamai vertinti veiklos efektyvumą ir atsisakyti nuostolingos veiklos.

UAB „Kalba.Lt“ neketina sustoti ir planuoja toliau diegti naujausias elektronines sistemas, todėl projekto įgyvendinimas skatina įmonę nuolat investuoti į kokybės didinimo priemones bei į naujas technologijas, tuo teigiamai įtakojant šiame verslo sektoriuje paslaugas bei prekes siūlančias įmones.

Natalija Zverko; RU DELFI,
www.delfi.lt
2012 m. balandžio 26 d.

Lietuvos darbo rinkoje tebėra pastovi specialistų, mokančių rusų kalbą, paklausa, rašo ru.DELFI.lt. Taip teigia specialistai ir rodo žmonių antplūdis į rusų kalbos kursus. Kalbų mokyklos „Kalba.Lt“ direktoriaus Ryčio Jurkėno teigimu, net ir lietuviškose mokyklose besimokiusiems rusų kalbos abiturientams vėliau tenka gilinti kalbos žinias kursuose.

Kaip rašė DELFI, Vilniaus universiteto profesorė Daiva Šeškauskaitė neseniai vykusioje konferencijoje pabrėžė, kad nepaisant to, jog rusų kalbą, kaip antrąją užsienio kalbą, renkasi 80 proc. lietuviškų mokyklų mokinių, tai nėra jos būtinumo patvirtinimas, tiesiog mokyklose dažnai trūksta kitų kalbų mokytojų.

R.Jurkėnas: rusų kalbos paklausa didėjo, didėja ir didės

Specialistai teigia, jog rusų kalbos žinių reikia tiek daugianacionaliniame Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose. Kalbų mokyklos „Kalba.Lt“ direktorius Rytis Jurkėnas pabrėžė – rusų kalbos kursų paklausa pastebima ir mononacionaliniame Kaune. R. Jurkėno nuomone, Lietuvoje išaugo jauna karta, kuri net mokydamasi rusų kalbos mokykloje, jos nemoka.

„Dirbame rinkoje jau 20 metų, tad galime daryti šiokias tokias išvadas. Lietuvai atgavus nepriklausomybę dešimto dešimtmečio viduryje žmonių dėmesys akivaizdžiai nukrypo į anglų kalbą, todėl dabartiniai 26–28 m. jauni žmonės gerai moka anglų kalbą, tačiau nemoka rusų kalbos. Tie, kam daugiau, nei 30 m., moka rusų kalbą, tačiau ši karta sulig kiekvienas metais sensta. Galima teigti, jog darbo rinkoje aktyviausi rusų kalbos nemokantys gyventojai“, – sakė R. Jurkėnas.

Jis konstatavo, kad jaunimo, kuris mokykloje mokosi rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, žinios nepakankamos. Priežastis – nepakankamas mokymo lygis ir mažas mokymuisi skiriamų valandų skaičius.

„Pastebėjome, kad mokyklose anglų kalbos mokosi apie 50 proc., bet tik 10 proc. iš jų vėliau sugeba, pavyzdžiui, tęsti mokslus užsienyje. Na o kalbant apie rusų kalbą, lietuviškos mokyklos, deja, nesuteikia rusų kalbos žinių. Egzistuoja dvejopas spaudimas: iš vienos pusės – tėvai, kurie, suprasdami geopolitinę Lietuvos padėtį, nori, kad jų vaikai kalbėtų šią kalba, iš kitos pusės spaudžia rinka, kurioje irgi reikalingos rusų kalbos žinios“, – teigė R. Jurkėnas. Jis pabrėžė, kad rusų kalbos mokosi tiek vaikai, kuriuos į kursus užrašo tėvai, tiek jauni specialistai.

„Per metus pas mus mokosi apie 9 000 žmonių. Žinoma, vertinant procentais, rusų kalba dar neužima svarios dalies, tačiau tendencija akivaizdi – rusų kalbos paklausa didėjo, didėja ir didės“, – apibendrino R. Jurkėnas.

Darbui su Lietuvos ir Rusijos klientais

Kad rusų kalba paklausi darbo rinkoje, taip pat ir nedideliuose miestuose, galima padaryti išvadą, panagrinėjus skelbimus su darbdavių keliamais reikalavimais galimiems kandidatams.

Interneto svetainėje „Cv.lt“ patalpintas skelbimas, kad vienas bankas Mažeikiuose ieško klientų aptarnavimo specialisto, kuris be atitinkamo finansinio ar ekonominio išsilavinimo ir patirties draudimo srityje turėtų mokėti ir anglų bei rusų kalbas. Kita – elektros tinklų diegimo įmonė ieško inžinierių dirbti Kaune, Joniškyje, Pakruojyje, Raseiniuose, Kelmėje, Šakiuose. Vienas iš reikalavimų kandidatams – mokėti rusų kalbą.

Kaip DELFI sakė įmonės „CV Bankas“ projektų vadovas Tomas Toleikis, pastaruoju metu daug darbdavių nurodo, jog vienas iš reikalavimų kandidatams – mokėti rusų kalbą.

„Tai ypač pasakytina apie darbus, kuriuose reikia bendrauti su klientais. Reikalaujama, kad rusų kalbą mokėtų vadybininkai, pardavėjai ir kitų profesijų atstovai. Be to, (rusų) kalbos reikia specialistams, kurie dirba su rytais – Rusija ir kitomis šalimis, kuriose kalbama rusiškai“, – sakė T. Toleikis.

Jo teigimu, sunku pasakyti, kiek procentų sudaro tokie skelbimai, tačiau pastarųjų metų tendencija pastovi – jų gana daug.

„Šiaip rasti rusų kalbą mokantį specialistą nėra sunku, Lietuvoje šią kalbą dar moka ir gana neblogai. Tiesa, reikia pripažinti, kad jaunimas jau kur kas geriau moka anglų kalbą. Kur kas sunkiau rasti specialistą, mokantį estų ar skandinavų kalbas“, – konstatavo T. Toleikis.

Straipsnio šaltinis: www.delfi.lt

Apie moksleivių mainus populiariausiose ir egzotiškiausiose pasaulio šalyse trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nemokamas konferencijas rengia „Kalba.Lt“ ekspertai. Balandžio 12 dieną Klaipėdos viešbutyje „Amberton“, balandžio 13 dieną Vilniaus „Verslo uoste“ ir balandžio 14 dieną Kauno „Verslo centre 32“. „Kalba.Lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas mokslų užsienyje ekspertas susirinkusiems moksleiviams bei jų tėvams pristatys mainų programas šešiuose pasaulio žemynuose.

Mokiniams, norintiems pažinti kitokios švietimo sistemos ypatybes „Kalba.Lt“ siūlo vieno trimestro, semestro ar pilnų mokslo metų mokymosi programas privačioje ar valstybinėje mokykloje.

„Mainų programa – ne ekskursija, kuomet per autobuso langą matai tik spindinčius pastatus bei dailiai žaliuojančius parkus. Gyvendami vidurinių mokyklų bendrabučiuose arba šeimose jaunuoliai tampa savarankiškesni bei pažįsta svečios šalies kultūrą, vertybes“ – įsitikinęs R. Jurkėnas.

Mainų programos tikslas – suteikti galimybę įvairių kultūrų žmonėms susiburti drauge ir susipažinti su skirtingomis pasaulėžiūromis bei gyvenimo būdais. Taip pat, tai puiki galimybė ugdyti tarpkultūrinio bendravimo įgūdžius, išmokti naują kalbą arba pagerinti jau išmoktas žinias.

Rytis Jurkėnas, visoje Lietuvoje konsultuojantis dėl mokslo užsienyje moksleivius ir jų tėvus teigia, jog dalyvavę mainų programose vaikai pasikeičia – jie pradeda vertinti mokslą, pinigus, subręsta ir tampa atsakingesni.

Informacijos šaltinis: www.bernandinai.lt

2013 m. spalio 10 d.

Profesionalus karjeros konsultantas Rytis Jurkėnas pataria vaikams iki 8 klasės išbandyti kuo daugiau užklasinių veiklų, kad jie atrastų savo stipriąsias sritis, o vėliau tas sritis gilinti. Daug ko paragavę iki 13-14 m. paaugliai, anot R. Jurkėno, supranta, kur jie yra gabūs ir gali tas sritis tobulinti vyresniame amžiuje. Bėda, pasak R. Jurkėno, atsitinka, kai vaikas nieko nelankė ir dėl to nežino, kas jam įdomu.

„Kartais taip nutinka, kad mes gauname tų vadinamųjų „sasyskinių vaikų“. Jis guli kaip dešrelė namuose prie kompo, jam pasakyti vis tiek nieko negali. Na, gali, bet jis gali trenkti durimis ir išeiti iš namų, ir tada pats eisi ieškoti, atsiprašysi, kad grįžtų“, – juokėsi R. Jurkėnas.

Kad taip neatsitiktų, specialistas pataria tėvams skatinti vaikus, ieškoti, kas jiems įdomu, ir ugdyti tuos gebėjimus. Kita vertus, R. Jurkėnas įspėja, kad tėvai neturėtų perspausti – siųsti vaikų į ilgametes muzikos ar sporto mokyklas, jei atžala nerodo tam išskirtinio polinkio.

„Ar blogai yra muzikinis išsilavinimas? Puiku. Bet ar tikrai reikia užsidėti pliusiuką 7-8 metų, jeigu tas žmogus ne tam yra skirtas? Nes yra gerai groti, kaip ir bet koks išsilavinimas yra gėris. Bet pagalvokim, ar tikrai reikia visus kiaušinius sudėti į vieną pintinę?..“ – retoriškai klausė R. Jurkėnas.

Tėvų įtaką vaikų karjerai, anot konsultanto, yra milžiniška. Kai kurie iš jų, apgailestauja R. Jurkėnas, bando savo neįgyvendintas svajones išpildyti vaikuose.

„Bėda yra ta, kad tėvai labai dažnai bando savo marškinėlius užvilkti tam jaunam žmogui. (…) Kai jie sėdi visi kartu tu tuos dalykus matai – aš visą gyvenimą svajojau būti daktaru. Man nepavyko. Na jau mano vaikas, tai tikrai bus“, – patirtimi dalinosi R. Jurkėnas.

Dar viena problema, kurią įvardija pašnekovas, kad tėvai dažnai liepia jaunuoliams stoti bet kur, kad tik jis gautų diplomą. Taip tokie žmonės, pasak konsultanto, įstoja į vadybą, kuriai neturi jokio išskirtinio intereso.

„Patikėkite, rasti gerą vadybininką, yra didžiulis iššūkis, nes jų nėra. O pagamina jų 600 per metus Lietuvoje. Jau antrame kurse susiranda darbą tas, kuriam tinka vadyba. Klausimas, ką kiti 90 proc. ten veikia“ , – Žinių radijui kalbėjo R. Jurkėnas.

Karjeros konsultantas sako, kad sėkmingiausi darbuotojai yra dviejų tipų: tie, kurių darbas yra ir hobis, ir tie, kurie daro tai, kas jiems labai gerai sekasi ir šalia to turi hobį.

„Nes nėra sėkmingų žmonių, kuriems „žiauriai“ nepatinka jų darbas, kurie nekenčia to, ką daro ar jam nesiseka“, – sakė R. Jurkėnas.

Konsultanto patarimas abiturientams – susirašyti savo 20 geriausių savybių, o tada skaityti kursų aprašymus – tik tada jaunuolis supras, ar jam ta specialybė tinka.

Informacijos šaltinis: www.delfi.lt 

2013 lapkričio 25 d.

Edukacijos bendrovė „Kalba.Lt“ rytoj Klaipėdoje, o poryt Vilniuje organizuoja parodą „Išsilavinimas ir karjera 2013“, kurioje bus kalbama apie studijas užsienyje.

Pasak Ryčio Jurkėno, „Kalbos“ valdybos pirmininko, šiemet didesnis dėmesys skiriamas karjeros klausimams, jaunimui bus dalijami patarimai, kaip teisingai pasirinkti specialybę.

Parodos dalyviai turės galimybę pabendrauti su užsienio universitetų atstovais iš Didžiosios Britanijos, Danijos, Olandijos, Vokietijos, Suomijos, Šveicarijos ir Ispanijos. Svečiai kartu su „Kalba.Lt“ specialistais konsultuos besidominčius bakalauro ir magistro studijų užsienyje galimybėmis, suteiks informacijos apie gyvenimą bei karjeros sąlygas studijų metu ir patars, kaip pasirinkti tinkamą aukštąją mokyklą.

„Kai kurių universitetų atstovai į mūsų organizuojamą parodą atvyksta ir su lietuvių studentais, studijuojančiais tame universitete. Tad dalyvių laukia unikali galimybė išgirsti apie asmeninę studentų patirtį bei gauti atsakymus į juos dominančius klausimus apie studijų kokybę, gyvenimą bei darbą tame mieste“ – pažymėjo Aleksandras Feldmanas, parodos „Išsilavinimas ir karjera 2013“ koordinatorius.

Paroda „Išsilavinimas ir karjera 2013“ organizuojama 10 kartą. Pernai renginius abiejuose miestuose aplankė 5.000 žmonių, šiemet tikimasi didesnio susidomėjimo.

Plačiau: www.vz.lt

Norintiems studijuoti užsienyje, apie tai jau reiktų pasirūpinti dabar, nes stojimas į užsienio aukštąsias mokyklas bei dokumentų pateikimas vyksta gerokai anksčiau nei į Lietuvos aukštąsias mokyklas.

Šiomis dienomis „Kalba.Lt“ organizuoja tarptautinę studijų užsienyje parodą-seminarą „Išsilavinimas ir karjera 2013“. Paroda Klaipėdoje vyksta šiandien, t.y. lapkričio 26 dieną („Amberton Hotel Klaipėda“, esančiame Naujojo Sodo g. 1), o lapkričio 27 dieną vyks Vilniuje („Radisson Blu Hotel Lietuva“, Konstitucijos pr. 20).

Kaip teigė organizatoriai, parodoje būsimieji studentai ras svarbiausius atsakymus apie studijas užsienyje, galės dalyvauti praktiniuose seminaruose bei išsamiau susipažinti ką siūlo dešimtys užsienio universitetų, koledžų ir mokyklų bei pabendrauti su jų atstovais.

Parodos lankytojai turės galimybę pabendrauti su užsienio universitetų atstovais iš Didžiosios Britanijos, Danijos, Olandijos, Vokietijos, Suomijos, Šveicarijos ir Ispanijos, kurių šiais metais bus ypač daug. Parodos dalyvių sąrašą rasite čia:

Organizatorių teigimu, tokia paroda Klaipėdoje surengta pirmą kartą, kurios metu sulaukta itin didelio moksleivių susidomėjimo. Anksčiau parodos būdavo organizuojamos tik Vilniuje, tad vakarinėje šalies dalyje gyvenantys moksleiviai likdavo „nuskriausti“, nes jiems atvažiuoti iki sostinės gana didelis atstumas.

„Šis sumanymas tikrai pasiteisino, gal būt kitais metais rengsime parodas visuose trijuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes jaunimo susidomėjimas studijomis užsienyje kasmet didėja“, – parodos Klaipėdoje metu sakė organizatoriai.

„Kalba.Lt“ jau 20 metų konsultuoja abiturientus studijų užsienyje klausimais, padeda pasiruošti brandos egzaminams bei tarptautiniams IELTS ir TOEFL egzaminams, kurie pripažįstami daugelio užsienio šalių universitetuose, taip pat ir JAV.

Erika VAITKŪNIENĖ
2013 lapkričio 26 d.

Informacijos šaltinis: www.kurstoti.lt

Ne vienas pasakų herojus savo laimę atrado iškeliavęs už jūrų marių, perlipęs per septynis kalnus ir perbridęs devynias upes. Kažkodėl tikima, jog už tų kalnų, jūrų marių ir upių laukia naujas gražesnis gyvenimas. Ar… viso labo tik jo iliuzija?

Prisimenu knygą, kurios vienas iš veikėjų trisdešimtmetis leidėjas iš Sidnėjaus dėl darbo persikraustė į Niujorką, o ten nepasisekus iškeliavo į Londoną. „Oho, – pagalvojau sau, – štai kur gyvenimas.“ Pavydą keliantis laisvės, pasitikėjimo ir žinojimo, kad esi reikalingas bet kurioje šalyje, jausmas.

Nors toks gyvenimo scenarijus vis dar stebina, tačiau jis jau įmanomas ir mums. Pasaulis mažėja, o galimybių daugėja. Su „Kalba.lt“ vadovu Ryčiu Jurkėnu šnekuosi apie tai, nuo ko prasideda dažna karjera, – apie mokslą.

Ranka pasiekiami lobiai

Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą atsivėrė galimybės pabaigus mokyklą išvažiuoti studijuoti į užsienį. Tiesą sakant, tos galimybės tokios patrauklios (pavyzdžiui, studijos Danijoje – visiškai nemokamos, Anglijoje bakalauro studijoms suteikiama paskola, kurią grąžinti reikės per 25 metus, kai tavo alga pasieks 5000 Lt į rankas), kad vis daugiau jaunų žmonių renkasi aukštosios mokyklos suolą ne savo gimtojoje šalyje. Didžiojoje Britanijoje besimokančių lietuvių šiais mokslo metais buvo 24 proc. daugiau nei pernai.

R. Jurkėnas, cituodamas „Kalba.lt“ partnerius anglus, teigia, kad sprendimas studijuoti užsienyje yra vienas iš tų, kurie keičia gyvenimą. Paklaustas, dėl ko vis dėlto verta mokytis užsienyje, nedvejodamas nurodo pagrindinį motyvą: „Visų pirma, dėl mokslo kokybės. Didžiausias skirtumas – konkurencija. Pavyzdžiui, Anglijos aukštosios mokyklos yra suskirstytos pagal reitingus. Matuojami netgi tokie rodikliai, kaip absolvento alga. Tarp kitų rodiklių yra studento pasitenkinimas mokomąja programa, dėstytojais.“

Anot pašnekovo, studijų kokybę rodo ir tokie faktai, jog Anglijoje už nusirašinėjimą studentas išmetamas iš universiteto, o rašto darbai tikrinami specialia sistema, kad juose nebūtų plagiato. Tokie dalykai rodo požiūrį į aukštąjį mokslą, kuris, R. Jurkėno nuomone, labai skiriasi nuo lietuviškojo. „Žinoma, yra specialybių, kurias reikėtų mokytis Lietuvoje. Tai: lietuvių kalba, istorija, teisė (ją reikėtų studijuoti toje šalyje, kurioje ketini dirbti), galbūt matematika, fizika. Tačiau tokias specialybes, kurios pilnavertiškai konkuruotų su užsienio universitetų programomis, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.“

Moki žodį – žinai kelią

Ir be didelių tyrimų aišku, jog gyvenimą keičiantiems sprendimams ryžtasi ne kiekvienas. Reikia, kad kas nors „įspirtų į užpakalį“, atimtų patogią vietą darbe ar už mamos stalo arba įkvėptų svajonėms. Patvirtinęs, jog studijuoti užsienyje renkasi drąsesni ir linkę rizikuoti žmonės, R. Jurkėnas priduria, kad ryžtantis šiam žingsniui būtina kuo anksčiau įvertinti ir savo anglų kalbos žinias. „Kalba.lt“ duomenimis, tik 5 proc. norinčiųjų išvažiuoti mokytis tos žinios yra pakankamos. Visiems kitiems reikia mokytis.

„Kalba.lt“ pirmoji veikla – kalbų mokykla. Ilgametę kalbų mokymo patirtį turintis įmonės vadovas teigia, jog lietuviams, be gimtosios, būtina mokėti dar bent dvi užsienio kalbas – viena iš jų turėtų būti europinė, o kita – rytietiška. Pavyzdžiui, jeigu norėtumėte dirbti Londono finansų centre, turėtumėte mokėti mandarinų kalbą, tačiau bendram išsilavinimui pakaktų mokėti rusiškai. Daugelis vyresnių lietuvių šneka rusiškai, bet beveik nekalba angliškai ar vokiškai, o daugelis jaunų žmonių, neblogai kalbėdami angliškai, nebesupranta rusiškai.

R. Jurkėnas kritiškai vertina kalbų mokymą vidurinėje mokykloje: „Beveik niekas iš pabaigusiųjų mokyklą nemoka antrosios užsienio kalbos tokiu lygiu, kad galėtų studijuoti užsienyje, o ir pirmosios užsienio kalbos žinios dažniausiai nėra pakankamos.“

Neįkainojama patirtis

Pastudijavus užsienyje įgyjama ne tik mokslo žinių, bet ir milžiniškos gyvenimo patirties. Mano pašnekovas teigia, kad pagrindinis dalykas, kurio išmoksta išvykusieji studijuoti į užsienį, yra savarankiškumas – jauni žmonės gyvena toli nuo namų, tėvų globos. Be to, pats mokymasis vyksta gana savarankiškai – paskaitoms skiriama 18–20 akademinių valandų, o visa kita – savarankiškas darbas.

Lengva pastebėti ir kitą pagyvenusiųjų užsienyje bruožą – laisvumą. Iš vienos pusės, jis atsiranda dėl to, kad sutinkama labai daug ir įvairių tautybių, kultūrų žmonių, o iš kitos pusės – susiduriama su senas tradicijas turinčia kultūra. „Tiek Anglija, tiek Danija yra šalys, turinčios senas demokratijos tradicijas. Čia žmonės nebijo išsakyti savo nuomonės ir gerbia kitokį požiūrį“, – tvirtina Rytis Jurkėnas.

Beje, pašnekovo nuomone, užsienio mokyklų absolventai turi ir gerokai brandesnį požiūrį į darbą: „Sutinku nemažai Lietuvoje baigusių mokslus jaunų žmonių. Jie turi labai išreikštas ambicijas – žino, kiek norėtų uždirbti ir ką pageidautų gauti, tačiau nelabai įsivaizduoja, kaip reikės dirbti. O užsienyje baigusieji mokslus, ypač dar turintys tenykštės darbo patirties, suvokia, kas yra darbas, atsakomybė.“

Kultūrinis šokas

Žodžių junginys „gyvenimo patirtis“ nebūtinai reiškia teigiamus įspūdžius. Žmogus, patekęs į kitą kultūrą, gali patirti kultūrinį šoką. Mokslininkai nurodo keletą svarbių jo priežasčių: įtampa, kylanti besistengiant psichologiškai adaptuotis; netekties (draugų, statuso, profesijos ir nuosavybės) jausmas; jausmas, kad esi atmetamas kitos kultūros ir jos atstovų; nepilnavertiškumo jausmas, nesugebant suvaldyti naujosios aplinkos. Kuo didesnis skirtumas tarp kultūrų, tuo stipresnį kultūrinį šoką patiria žmogus. Kultūrų skirtumai matuojami atsižvelgiant į tokius faktorius, kaip klimatas, drabužiai, kalba, maistas, religija, išsilavinimas ir kt.

Kiekvienos kultūros socialinę aplinką sudaro žodiniai ir nežodiniai simboliai, bendravimo būdas, pagal kuriuos mes orientuojamės kasdienybėje. Dvasinio pasaulio darna priklauso nuo šių signalų, kurių daugelio nė neįsisąmoniname. Patekus į kitą kultūrą ir pamačius, kad ši lengvo orientavimosi pasaulyje sistema nebeveikia, patiriamas sukrėtimas. Paprastai tariant, žmogus, patekęs į kitą kultūrą, pamato, jog viskas, ką jis žinojo apie pasaulį, neturi prasmės, jog kiti gali puikiausiai apsieiti ir be tokių žinių, kad reikia pervertinti visą savo patirtį.

Kur augs mūsų vaikai?

„Kalba.lt“ vadovas atsako į mano neužduotą klausimą: „Taip, jie grįžta.“ R. Jurkėno teigimu, nors išvažiuojančiųjų mokytis į užsienį kol kas yra daugiau nei grįžusiųjų, pusiausvyra turėtų atsistatyti. R. Jurkėno nuomone, grįžta ir tie žmonės, kurie uždirbdavo užsienyje gerokai daugiau. Pagrindinė priežastis? Socialinė aplinka. Tėvai. Draugai. Atsiradus vaikams, atlyginimo skirtumas ten ir čia nebe toks didelis (vaikų darželiai, auklės kainuoja brangiau), o socialinę aplinką savo vaikui gimtojoje šalyje gali sukurti geresnę. Tiesa, po keleto užsienyje praleistų metų lietuviams prireikia adaptuotis… Lietuvoje.

Namai namučiai…

Emigracijos iš Lietuvos banga – didžiulė. Ar skatinimas mokytis ne Lietuvos universitetuose, kasmet išsiunčiant per 600 jaunų gabių žmonių, nėra „protų nutekinimas?“ R. Jurkėnas primena, kad tarp Nepriklausomybės akto signatarų 1918-aisiais nebuvo nė vieno baigusio aukštuosius mokslus Lietuvoje. Tačiau jie visi iškilūs žmonės, dirbę savo šalies labui.

Viename užsienyje gyvenančio lietuvio tinklaraštyje radau tokį įrašą: „O ką, jei mes į visa tai (emigraciją iš Lietuvos) žiūrime per daug rimtai?“ Didžiosios Britanijos spauda skelbia apie vis didėjantį britų emigrantų skaičių. O mano draugė prancūzė, ištekėjusi už škoto ir gyvenanti Londone, svarsto apie emigraciją į Kanadą. Pasaulis mažėja. Kažin, ar ilgai dar gyvuos tokios sąvokos, kaip „kultūrinis šokas“?

Kita vertus, tikiu, kad kiekvienas žmogus matomais ir nematomais saitais yra susijęs su savo žeme. Juk ir pasakos herojus iš už jūrų marių, kalnų ir upių visada grįždavo namo, parnešęs lobį, įgavęs žinių, pasikeitęs. Tiesa, čia jo laukdavo. Ar mūsų valstybei reikia jos piliečių? Išsilavinusių, protingų, savarankiškų, turinčių savo nuomonę? Jei taip, jie sugrįš.

Aldona Steponavičiūtė

Šaltinis: „Aš ir psichologija“.

Reformuojamas Lietuvos aukštasis mokslas atneš pokyčių tiek būsimiems abiturientams, tiek jų tėvams. Ypač finansinių. Kasmet vis daugiau studentų, dėdami viltis į geresnės kokybės studijas ir tikėdamiesi šviesesnės ateities, išvyksta mokytis į kitas šalis.

Eurostato duomenimis, 2006 m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 6 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia lietuvių studijavo Vokietijoje (30 proc.), Jungtinėje Karalystėje (26 proc.), Latvijoje (9 proc.), Lenkijoje (8 proc.), Danijoje (6 proc.), Švedijoje (5 proc.). Studentų lietuvių Europos aukštosiose mokyklose kasmet daugėja, per dvejus metus jų skaičius išaugo 1,7 tūkst. Vadinasi, 2008-aisiais metais Europos aukštosiose mokyklose studijavo beveik 8 tūkst. Lietuvos jaunimo. Ar reformuojamas Lietuvos aukštasis mokslas sulaikys, o gal tik dar labiau paskatins jaunuosius protus bėgti už Tėvynės ribų?

Tikslių kainų dar nėra. Kol kas Lietuvoje Aukštojo mokslo ir studijų kainą apibrėžiančio įstatymo nėra. Švietimo ir mokslo ministerija skelbia tik preliminarius skaičius. Padidinus įmokas už studijas ir panaikinus dalinai valstybės finansuojamas mokslo vietas, studentai turės dvi galimybes: arba pateks tarp tų laimingųjų, kurių studijų kainą visiškai kompensuos valstybė, arba bus priversti mokėti milžiniškas sumas patys. Gerai tiems, kurie sugebės. O kaip elgsis gabūs, bet nemokamos vietos negavę jaunuoliai? Universitetuose bakalauro nuolatinės formos studijų krepšelio maksimalus dydis metams bus nuo 4 031 Lt (1075 svarų) (humanitarinių, socialinių mokslų studijos) iki 18 854 Lt (5027 svarų) (transporto inžinerijos (pilotai), muzikos studijos). Kolegijose profesinio bakalauro nuolatinės formos studijų krepšelio maksimalus dydis metams svyruos nuo 3 361 Lt (896 svarų) (religijos mokslų, teisės, vadybos ir verslo administravimo, rekreacijos ir turizmo, ekonomikos studijos) iki 15 504 Lt (4134 svarų) (muzikos studijos). Koleginės studijos pigesnės ~20%.

Abiturientų ateitis miglota. Dabartiniai dvyliktokai su nerimu stebi Mokslo ir studijų įstatymo reformą: Kauno gimnazijoje besimokantis Martynas Masaitis tikina, kad dauguma jo laidos abiturientų studijuos Škotijoje ir Didžiojoje Britanijoje. „Imti paskolą ir mokėti už studijas naudingiau ten, kur gauni kokybę, plačiakultūrį požiūrį ir didesnes ateities perspektyvas“, – mintimis dalijosi pašnekovas. Abiturientė Edita Steiblytė iš Utenos Šapokos gimnazijos priduria: „Kiek teko girdėti, studijos užsienyje yra tikrai geresnės kokybės, jas pripažįsta užsienio firmos, nes didesnis dėmesys telkiamas į praktiką, bendradarbiavimą, o ne sausos informacijos kišimą į galvą, kurią lengvai galima rasti „google“ ar žodyne.“ E. Steiblytė piktinasi ir dėl nuo 2009 m. naujai įsigalėsiančių studijų kainų: „Užsienyje mokslas arba nemokamas, arba gaunamos realios paskolos, kurių galima arba negrąžinti, arba grąžinti, kai pradedi dirbti ir uždirbti“. Lietuvoje paimtas paskolas studijoms bus privaloma pradėti grąžinti praėjus vos metams po studijų baigimo.

XXI a. Hamletai. Šiandienos abiturientai tarsi XXI a. hamletai mėgina pasirinkti vieną iš dviejų: „Būti ar nebūti Lietuvoje“. Kodėl Lietuvos jaunimas vis dažniau nori varstyti užsienio aukštųjų mokyklų duris? Kas lemia abiturientų apsisprendimą? Apie tai kalbamės su „Kalba.lt” valdybos pirmininku Ryčiu Jurkėnu.

„Kalba.lt” valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas. „Kalba.lt“ – didžiausia kalbų mokykla Lietuvoje, padedanti abiturientams išvykti mokytis ar studijuoti į prestižines užsienio vidurines ir aukštąsias mokyklas. Anot R. Jurkėno, 2008 m. dėl studijų užsienyje kreipėsi daugiau nei 2 tūkst. studentų. Tačiau, jei skaičiuotume visus, dalyvavusius „Kalba.lt“ organizuotoje parodoje „Education & Career 2008” (dalyvavo daugiau nei 40 užsienio universitetų ir koledžų) gautume solidų maždaug 5 tūkst. abiturientų būrį, kurie aktyviai domisi studijomis užsienyje. Mūsų duomenimis, 70-90 proc. besikreipiančiųjų ir išvyksta studijuoti.

– Kas skatina jaunimą išvykti studijuoti svetur: studijų kokybė, kaina ar atsiveriančios perspektyvos pasilikti ten dirbti?

– Visų pirma jaunimą išvykti svetur skatina žinių troškimas ir atsivėrusios naujos galimybės, Lietuvai prisijungus prie ES. Vis daugiau jaunimo moka užsienio kalbą tokiu lygiu, kad gali studijuoti užsienyje. Šiais metais, pradėjus diegti mokamo mokslo Lietuvoje sistemą, „Kalba.lt“ pajuto dar didesnį besikreipiančiųjų srautą. Pastebėta, kad per keletą 2009-ųjų mėnesių besikreipiančiųjų padaugėjo 20 proc. Lemiamas veiksnys yra studijų kaina bei kokybė. Aukštosios Didžiosios Britanijos mokyklos veikia konkurencijos sąlygomis jau ilgą laiką ir tai skatina jas tobulėti bei aktyviai prisitaikyti prie naujų iššūkių. Lietuvoje studentai vis labiau skundžiasi sustabarėjusia mokymo sistema, atitrūkimu nuo realaus gyvenimo ir šių dienų poreikių. Nepaskutinį vaidmenį atlieka ir pinigai – Didžiojoje Britanijoje aukštųjų mokyklų finansavimas lenkia mūsiškį dešimtimis ir net šimtais kartų, o tai, žinoma, negali neatsiliepti ir mokymo kokybei. Finansai taip pat labai svarbu studentams bei jų tėvams. Mokslas Didžiojoje Britanijoje kainuoja apie 3200 svarų (12000 litų) per metus, tačiau mūsų studentai nuvykę gauna paskolas ir de facto jiems jas reikės grąžinti tik tuomet, kai jie pradės uždirbti pakankamai. Paskolą jie turės grąžinti per 25-erius metus – apie tokias sąlygas Lietuvoje kol kas galime tik pasvajoti. Įdomumo dėlei R. Jurkėnas pateikia palyginimą: mūsų paskaičiavimais, studentui iš Klaipėdos išvažiuoti mokytis į Vilnių ar į Didžiąją Britaniją yra tos pačios sąnaudos: nors pragyvenimas ten nėra pigus, daug geresnės galimybės dirbti sudaro sąlygas padengti savo pragyvenimo išlaidas. Taip dalis studentų sugeba visiškai nepriklausyti nuo tėvų jau nuo pat pirmų metų.
Renkantis studijas galimybės likti užsienyje nėra labai plačiai svarstomos ir retai būna pagrindiniu motyvu. Vis tik daugiausia lemia finansai ir studijų kokybė.

– Kokiais balais reikia baigti vidurinę mokyklą, kad būtų galima įstoti į užsienio universitetą?

– Mokyklos baigimo pažymiai turi didelę reikšmę stojant į Didžiosios Britanijos universitetus. „Kalba.lt“ ilgą laiką bendradarbiaudama su Didžiosios Britanijos universitetais pasiekė, kad dalis universitetų jau nebereikalauja tarptautinio anglų kalbos IELTS sertifikato, o pripažįsta mūsų brandos atestato anglų kalbos pažymius. Tai ypač svarbu ir labai skiriasi nuo Lietuvos, kai stojant į tam tikras specialybes Didžiojoje Britanijoje yra daugiau kreipiamas dėmesys į konkrečius kiekvieno abituriento gebėjimus, jo motyvaciją ir darbus, o ne tik į bendrą vidurkį. Kartais žmogus turi ypatingų gebėjimų menui, bet jis imamas vertinti pagal tai, kokie jo matematikos ir fizikos pažymiai.

– Ar užsienio aukštųjų mokyklų diplomas palengvina darbo paieškas Lietuvoje?

– Didžiosios Britanijos diplomas vienareikšmiškai palengvina darbo paieškas Lietuvoje. Šiuo metu vis daugiau studentų, baigusių studijas Didžiojoje Britanijoje, papildo darbo rinką Lietuvoje ir darbdaviai jau suskubo įvertinti, kad pabaigusiųjų ten ir čia skiriasi ne tik motyvacija ir požiūris į darbą. Jų praktinė patirtis, įgyta studijų metu, smarkiai lenkia baigusiųjų Lietuvoje. Pavyzdžiui, daugumoje Didžiosios Britanijos universitetų galima pasiimti metų „gamybinę pertrauką“, kurios metu dirbama konkrečioje įmonėje pagal savo būsimą specialybę. Vėliau, pabaigę mokslus, studentai jau turi pagrindinius įgūdžius ir žinias, kas labai palengvina jų įėjimą į darbo rinką.

– Lyginant su Lietuvos situacija, kiek už studijas reikia mokėti Didžiosios Britanijos universitetuose?

– Lietuvoje studijų kainos vis dar tvirtinamos, tačiau, kaip minėjau, pasiėmus paskolą ir turint galimybę dirbti iki 20-ies valandų per savaitę tikrai finansinė našta Didžiojoje Britanijoje gali būti mažesnė nei klaipėdiečiui studijuojant Vilniuje. Vertinant dabartinę Lietuvos situaciją, ko gero, gauti darbą šiuo metu būtų beveik neįmanoma.

Bristolio universitete Tarptautinius santykius studijuojanti Lina Jutkutė džiaugiasi savo pasirinkimu. Vilniaus universitete baigusi filosofijos bakalaurą, mergina, gavusi draugo rekomendacijas, magistro studijas pasirinko viename geriausių Didžiosios Britanijos universitetų. Studijų kaina – 5 tūkst. svarų (18750 litų). Kadangi Lina pasirinko vienų metų magistro studijų programą, kaip ji sakė, darbui laiko nelieka. Bet magistro studijos gali trukti dvejus metus, vadinasi, suma dalijasi iš dviejų ir atsiranda papildomo laiko darbui, o tai jau gerina tavo finansinę padėtį.

„Nė akimirkos neteko gailėtis dėl savo apsisprendimo. Buvau įmesta į tautų katilą ir puikiai jame plaukioju“, – džiūgavo pašnekovė. Lina dabartinę Lietuvos situaciją dažnai aptaria su ten bestudijuojančiais lietuviais. Visi vienbalsiai sutinka, kad, keldami studentams mokslo kokybės kartelę, didindami mokesčius už studijas, valdžia pati pastūmėja jaunus žmones dairytis alternatyvų svečiose šalyse: „Mokesčiai už mokslą beveik prilygsta kainas užsienyje, todėl dauguma studentų nebemato reikalo pasilikti Lietuvoje“.

Pašnekovė lygina Bristolio universitete ir Lietuvoje dėstomų paskaitų įvairovę. „Lietuvoje bestudijuojantys mano draugai skundžiasi ir dėstymo kokybe, ir paskaitų metodika. Laikas keisti seno sukirpimo dėstytojus ir apskritai mąstymą“, – ryžtingai mintį užbaigia Lina. Mergina pamini porą esminių skirtumų tarp Lietuvos ir savo universiteto dėstytojų: „Dabartiniai mano dėstytojai yra draugai, čia studentai kreipiasi į juos vardu ir bendrauja kaip su lygiais. Aš buvau pripratus kitaip: dėstytojai tai – autoritetas, ir kreipimasis vardu į savo darbo vadovą sunkiai įsivaizduojamas. Buvo!“ – šypteli mergina.

„Kitas dalykas – savo nuomonė. Nesakau, kad Lietuvoj to nereikalaudavo, tačiau labai dažnai kad ir ką studentas sakytų, būdavo sukritikuotas. Ir tai varžė. O čia kad ir ką sakytum, galvotum ar vertintum, niekas nepasakys, kad tai yra nesąmonės. Todėl šiuo atveju tu esi laisvas kalbėti“, – studijų privalumus vardijo pašnekovė. Dėl ateities Lina kalbėjo užtikrintai: „Kol kas ateities nesieju su Lietuva. Darbo ieškosiu jei ne Didžiojoje Britanijoje, tai kurioje kitoje šalyje.“

Rosita Rudvalytė
2009 balandžio 2 d.

Šaltinis: Balsas.lt.

Gabiausi studentai švietimo ir mokslo reformos nelaukia ir žinių semtis išvažiuoja į užsienį. Manoma, kad Didžiosios Britanijos universitetuose studijuoja 3-4 tūkst. studentų iš Lietuvos. Viena didžiausių Lietuvoje kalbų mokyklų „Kalba.lt“ praėjusiais metais suteikė konsultacijas apie studijas užsienyje daugiau nei 2 tūkst. moksleivių, per penkis šių metų mėnesius informacijos jau teiravosi 20 proc. moksleivių daugiau, nei pernai, rašo „Respublika“.

Anglijoje – pigiausia. „Kiek asmenų iš tų, kuriems suteikėme informaciją apie studijas Europos universitetuose, pasirašė su jai sutartis, nežinome. Sprendžiant iš oficialios statistikos, Lietuva studijuojančiųjų užsienyje, o ypač Anglijoje, skaičiumi gerokai lenkia mūsų kaimynes Latviją ir Estiją“, – „Respublikai“ sakė „Kalba.lt“ valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas.

Anot jo, moksleivių susidomėjimą studijomis užsienyje lėmė didelis mokestis už mokslą Lietuvoje, brangus pragyvenimas, silpna aukštųjų mokyklų mokymo bazė, akademinių žinių atotrūkis nuo praktikos. Vieno mėnesio studijos Lietuvos metropolijose iš kitur atvažiavusiems studentams atsieina 1000-1500 litų. Didžiąją išlaidų dalį suryja būsto nuoma, transporto išlaidos, knygos. Anot R. Jurkėno, Anglijoje studentams pragyvenimas yra pigesnis, be to, jiems suteikiamos studijų paskolos, kurias galima pradėti grąžinti, kai pajamos pasiekia 16 tūkst. svarų (59 tūkst. litų) per metus arba beveik 5 tūkst. litų per mėnesį.

Paskola suteikiama 25 metams. Dauguma Anglijoje studijuojančių jaunuolių dirba ir visiškai save išlaiko. „Kalba.lt“ geriausius ryšius palaiko su Anglijos universitetais, taip pat yra sudariusios sutartis su keliais Danijos bei Italijos universitetais. Į šias šalis dėl mažiau palankių sąlygų studijuoti išvažiuoja mažiau jaunimo. Danijoje mokslas yra nemokamas, bet kur kas brangiau nei Anglijoje kainuoja pragyvenimas. Olandijoje vienerių metų studijos kainuoja maždaug 1600 eurų (5520 litų), studijos kai kuriose Vokietijos mokyklose yra mokamos, kitose – nemokamos.

Mokslo vertę didina praktika. Pasak R. Jurkėno, baigusiems mūsų šalies mokyklas aštuonetu, sunkumų užsienio aukštosiose mokyklose beveik nekyla. Daugiau pastangų tenka įdėti norintiems patekti į prestižinius universitetus, tokius, kaip Kembridžas, Oksfordas. Norint studijuoti šiose mokyklose, rekomenduojama paskutiniuosius vienerius ar dvejus mokytis Anglijos bendrojo lavinimo mokyklose. „Galime padėti susisiekti ir su universitetais Amerikoje, Kanadoje, Australijoje. Bet mokslas ten yra brangus, ne bet kas gali sau leisti tokią prabangą“, – teigė pašnekovas.

„Kalba.lt“ duomenimis, populiariausios specialybės Didžiojoje Britanijoje yra teisė, dizainas, psichologija, vadyba, informacinės technologijos, verslo studijos, anglų kalba ir kombinuotos studijos. Tarp studijuojančiųjų iš Lietuvos populiariausios yra kombinuotos studijų programos, verslo vadyba, yra net norinčių Anglijoje įgyti policininko profesiją.

„Aš visai nenoriu pasakyti, kad studijos mūsų aukštosiose mokyklose yra žemo lygio. Kai kurių dalykų užsienyje net negalėtume studijuoti. Užsienyje neišmoksi Lietuvos teisės, istorijos, lietuvių kalbos ir kitų disciplinų. Tačiau yra vienas didelis skirtumas – užsienyje mokslai nėra tiek daug atitrūkę nuo praktikos. Bakalaurai po dvejų metų studijų atlika praktiką. Ne vienas atlikdamas praktiką pakviečiamas dar po metų studijų sugrįžti į jau nuolatinį darbą. Mūsų studentai skundžiasi, kad baigusių bakalauro studijas jų niekas nenori priimti, nes jie turi žinių, bet nežino, kaip jas pritaikyti“.

Pranas Žiliukas, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti prezidentas: „Informacija apie užsienio šalyse studijuojančius žmones iš tiesų nekaupiama, kažkodėl šis faktas yra slepiamas. Švietimo ir mokslo ministerija planuoja sukurti studentų registrą, jo veikla turėtų prasidėti 2010-aisiais. Tada turėsime neblogą statistiką, ji bus susijusi su krepšelių paskirstymu, kreditais. Kol kas informaciją apie studijuojančius renka tik kai kurių valstybių ambasados. Reikia pripažinti, kad anksčiau besimokančiųjų užsienyje būdavo dešimtys, o dabar – šimtai. Studijuoti į užsienį veja ne tik ekonominės priežastys, bet ir prestižas. Požiūris, kad įgijusių išsimokslinimą užsienyje vertė kita, yra ir bus. Iš tiesų užsienio dukterinės firmos, be abejonės, pirma priims užsienyje mokslus baigusį specialistą. Ne tiek dėl žinių, bet dėl to, kad jis geriau išmano tos šalies kultūrinę terpę. Be abejo, tikimybė, kad jie baigę studijas sugrįš, tikimybė labai menka. Vis dėlto aš situacijos nedramatizuočiau. Ir mūsų universitetų parengti žmonės geriau prigyja kitose valstybėse. Išties daugelis valstybių studentams teikia paramą, to negalime pasiūlyti mes. Jiems reikia pasirūpinti tik pragyvenimu. Išgirdus, kiek reikės mokėti už mokslą, pas mus ne vienam praeina noras studijuoti. Todėl ir norisi, kad kuo greičiau būtų paviešinti pirmieji reformos žingsniai, norminės studijų kainos. Numatomos studijų kreditavimo lengvatos atsižvelgiant į studijų kokybę. Nereikia būti idealistais ir tikėtis, kad visi besimokantys ieško studijų kokybės, nemažai studentų ieško tik lengvo diplomo. Ne išimtis ir Vakarų universitetai. Didelė ir diskutuotina problema, kad dėl silpnų mokinių kenčia gabieji. Mes jau formuojame dalykines programas ir specialias grupes, kuriose bus palaikomas aukštesnis studijų lygis. Daugelis įsivaizduoja, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų techninė bazė labai skurdi, jokių pokyčių. Anaiptol. Didieji universitetai, kurie vykdo europinius projektus, turi gerus ryšius su verslu. Net ir tarptautiniai ekspertai pripažįsta svajojantys tokia laboratorijas turėti pas save. Nemenka problema mūsų aukštosiose mokyklose – gero psichologinio klimato stoka, biurokratiniai varžtai, tuo skiriamės nuo Vakarų.“

Dalia Byčienė
2009 kovo 5 d.

Šaltinis: www.balsas.lt.

Lietuvoje sparčiai auga ne tik besidominčių galimybėmis, bet ir jau studijuojančių užsienyje skaičius. UCAS paskelbtais duomenimis, vien tik į Jungtinės Karalystės universitetus šiemet įstojo 1515 lietuvių (pernai – 891). Du trečdalius lietuvių, išvažiavusių studijuoti į Anglijos universitetus, konsultavo „Kalba.lt“ konsultantai.

„Kalba.lt“, norėdami suteikti visapusišką informaciją ir pagalbą norintiems studijuoti užsienyje, lapkričio pabaigoje organizavo parodą „Išsilavinimas ir karjera 2010”, kuri pirmą kartą vyko ne tik Vilniuje, bet ir Rygoje bei Taline. Vien tik Vilniuje per dvi dienas joje apsilankė virš 6000 žmonių iš visos Lietuvos.

Susidomėjimas studijomis užsienyje didžiulis, o išvažiuojančiųjų studijuoti skaičius kasmet auga. Tačiau moksleiviai susiduria su kita problema – prieš juos atsiveria didžiulė užsienio universitetų įvairovė, tad išsirinkti sau tinkamą yra atsakingas ir laiko reikalaujantis uždavinys. „Į mus neretai kreipiasi moksleiviai ir jaunimas, kurie net nežino, kokią specialybę norėtų studijuoti, tad tenka padėti ne tik pasirinkti geriausiai būsimo studento poreikius atitinkantį universitetą, bet ir apsispręsti dėl specialybės pasirinkimo“, – pasakoja „Kalba.lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas.

Studentus taip pat domina studijų finansavimo galimybės, gyvenimo sąlygos, kultūriniai šalies ypatumai ir daug kitų klausimų, į kuriuos atsakyti gali didžiulę patirtį turintys „Kalba.lt“ specialistai. Vis daugiau būsimų studentų su „Kalba.lt“ pagalba išvyksta studijuoti į Daniją ir Skandinavijos šalis ne tik dėl studijų kokybės, bet ir dėl ateities perspektyvų. „Rekomenduočiau visiems moksleiviams prieš priimant sprendimą, į kurį universitetą stoti, kuo detaliau išsiaiškinti savo galimybes bei sąlygas konkrečiame universitete. Šiuo metu „Kalba.lt“ specialistai visus, norinčius studijuoti užsienyje, konsultuoja nemokamai, tad moksleiviai turi puikią galimybę sužinoti atsakymus į iškilusius klausimus ir apsispręsti“, – sako R. Jurkėnas.

„Kalba.lt“ – oficialus registruotas UCAS (University and College Admission system) centras Lietuvoje. Daugiau nei 100 universitetų partnerė visame pasaulyje, teikianti konsultacijas dėl studijų savo partnerių ir kituose pasaulio universitetuose. 2009-2010 metais visi „Kalba.lt“ konsultuoti studentai gavo iš užsienio universitetų pasiūlymus studijuoti.

Šaltinis: www.alfa.lt.

Suaugusieji Lietuvoje rusų kalbą moka geriausiai visoje ES, tačiau jaunimui ši kalba nėra įdomi – jie mokosi bendrauti angliškai, kartu perimdami vakarietiškąją, o ne Rytų kultūrą. Rusų kalbos spragas bandoma panaikinti tik siekiant įsilieti į darbo rinką.

Lietuvoje pasitvirtina nerašyta taisyklė: kuo mažesnė šalis, tuo daugiau užsienio kalbų jos gyventojai moka. “Eurostat” atliktas tyrimas parodė, kad du trečdaliai suaugusių (25–64 m.) Lietuvos gyventojų teigė moką bent dvi ar daugiau užsienio kalbų. Pagal šį rodiklį mus lenkė tik slovėnai, slovakai ir suomiai. Palyginti daugiausia nemokančių jokios užsienio kalbos gyventojų buvo Vengrijoje, Ispanijoje, imlumu kitoms kalboms nepasižymėjo turkai, britai. Vidutinis suaugęs Lietuvos gyventojas susišnekėti gali praktiškai dviem užsienio kalbomis, Prancūzijos – viena.
Lietuvių imlumo kalboms statistiką kelia rusų kalbos mokėjimas – remiantis tyrimu, šia kalba geba bendrauti net 87,2 proc. vyresnių nei 25 m. Lietuvos gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuva yra neabejotina lyderė ES, antroje vietoje esančią Latviją lenkianti 25 proc. Tačiau lygindami atskirai anglų kalbos žinias, atrodome vidutiniškai: angliškai bendrauti geba tik kiek daugiau nei kas trečias suaugęs Lietuvos gyventojas.
Ši situacija keisis, tai užprogramuota jau mokyklos suole. Lietuvoje užsienio kalbos pradedama mokyti nuo antros klasės. Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais net 98,9 proc. antrų–ketvirtų klasių moksleivių kaip užsienio kalbą mokėsi anglų, likusi dalis atiteko vokiečių ir prancūzų kalboms. Antroji užsienio kalba mokykloje pradedama dėstyti nuo penktos klasės. Čia rusų kalba jau turi tvirtas pozicijas: ją, kaip antrąją kalbą, mokosi 81 proc. moksleivių. Problema ta, kad antrosios kalbos, nesvarbu kad ir kokia ji būtų, mokyklose deramai neišmokstama.

Į rusų kalbą gilinamasi “iš reikalo”

“Rusų kalbą mokausi septintus metus, tačiau su ja tikrai turiu problemų. Kai kiti kalba, suprantu apie ką vyksta pokalbis, bet pačiai bendrauti sunku. Kiek matau iš bendraklasių ar jau baigusių draugų, rusų kalbos mokykloje neišmoksta beveik niekas. Nežinau, kas dėl to kaltas – galbūt mokytojai, kurie sako, kad dviejų šios kalbos pamokų per savaitę neužtenka, galbūt ir mokiniai – tiesą sakant, aš ir pati rusų kalbos mokymuisi daug dėmesio neskiriu”, – prisipažįsta Kauno rajone įsikūrusios Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos abiturientė Deimantė Stulgytė.
Didžiausios Lietuvoje kalbų mokyklos “Kalba” vadovas Rytis Jurkėnas tuo nesistebi. Penkiomis užsienio kalbomis bendrauti galintis pašnekovas teigia, kad Lietuvos vidurinio lavinimo įstaigose antros užsienio kalbos praktiškai ir neįmanoma išmokti, nesvarbu, ar tai būtų rusų, ar vokiečių, ar bet kokia kita. “Antros kalbos pradedama mokyti vėlai, programos yra sudėtingos, dažnai ir netinkamos. Net ir geri mokytojai nežino kaip dirbti, nes ilgainiui moksleiviai kalbą išmoksta netolygiai. Ką daryti mokytojui, turinčiam 20 mokinių klasėje, tarp kurių yra penkių išmokimo lygių skirtumas?” – retoriškai klausia jis.
Anglų kalba mokyklose geriau išmokstama ne tik todėl, kad dažniausiai yra dėstoma kaip pirmoji užsienio kalba, bet ir dėl to, kad moksleiviai ją daug dažniau vartoja už klasės ribų. “Su anglų kalba susiduriu kasdien. Internetas, muzika, filmai, netgi draugai, kurie dažnai mėgsta į savo kalbą įterpti angliškųžodžių – tai yra antrieji mokytojai”, – pasakoja D.Stulgytė, ir po mokyklos baigimo norinti gilintis į anglų kalbos žinias.
Kardinaliai skirtingas anglų ir rusų kalbų mokėjimas yra vienas didžiausių kartų skirtumų indikatorių Lietuvoje. R.Jurkėnas, kurio vadovaujama kalbų mokykla kasmet moko per 8 tūkst. įvairaus amžiaus asmenų, gali nubrėžti konkrečią ribą, nuo kurios žmonės jau nebemoka rusų kalbos: “Prieš penkerius metus nemokėdavo 20-mečiai, šiandien nebemoka tie, kuriems 25-eri. Praktiškai gimusieji po 1986 m. rusų kalbos nebemoka.”
Analogiškus duomenis pateikia ir su verslo bei valstybės sektorių klientais dirbančio užsienio kalbų mokymo centro vadovė Vilija Rinkūnienė: “Rusų kalbos besimokančiųjų amžius yra iki 30 metų, dažnas pradeda nuo paties žemiausio lygio. Juos išmokyti turime puikių rusų kalbos specialistų, bet jie irgi iš anų laikų.”
Kodėl užaugęs jaunimas vis dėlto grįžta prie rusų kalbos, į kurią mokykloje žiūrėjo pro pirštus ar visai nesimokė? “Jaunimas nori įsilieti į darbo rinką, o joje, ypač Vilniuje, rusų kalba yra pranašumas. Šios kalbos mokomasi tik dėl praktinio intereso, dar nesame turėję tokių, kurie norėtų gerinti rusų kalbos žinias, kad galėtų skaityti Dostojevskį originalo kalba. Rusų kalba nėra kaip ispanų, kurią žmonės mokosi, kai nori pakeliauti, ar kaip prancūzų, kuri didžiumai tiesiog graži”, – atsako R.Jurkėnas.
Kita vertus, rusų kalbos mokėjimas konkuruojant dėl darbo vietos yra tik pranašumas, o ne būtinybė. Kaip pastebi personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančios bendrovės “Advantus” direktorius Arūnas Mieželis, jei darbuotojas yra kompetentingas konkrečiam darbui, jis bus pasirinktas ir mokėdamas tik vienintelę anglų kalbą. Tačiau iškart priduria, kad siekiant aukštesnių pareigų, tik vienos užsienio kalbos mokėjimas gali pakišti koją, ypač jei darbas susijęs su tarptautinių projektų diegimu arba su pardavimu – klientai vertina, kai kalbama jų kalba. Direktorius taip pat pabrėžia, kad norintiems įsidarbinti neužtenka vien mokėti kalbą – svarbu ir mokėjimo lygis. “Darbuotojų, kurie puikiai mokėtų ir anglų, ir rusų kalbas, rinkoje nėra daug, kita vertus, ir jų poreikis nedidelis”, – tikina A.Mieželis.

Perėmėme anglų kalbos žargoną, bet ne literatūrą

Kalba nėra vien komunikacijos įrankis. Mokydamasis ją žmogus susipažįsta ir perima tą kalbą vartojančiųjų kultūrą, mentalitetą. Kaip lietuvių mentalitetą keičia krypties pakeitimas nuo rusiškųjų Rytų link anglakalbių Vakarų? “Mes pereiname iš rusiškos bizantiškos civilizacijos prie vakarietiškosios. Žinoma, nė viena nėra tobula, bet Bizantijos mums jau gana. Mokytis anglų kalbos – vienintelis būdas atverti naujus horizontus ir nutolti nuo Putino diktatūros”, – įsitikinęs istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Egidijus Aleksandravičius, taip pat pastebintis, kad dėl neva perdėtos anglų kalbos ekspansijos susirūpinę nacionalistiškai nusiteikę lietuviai dažnai patys jokios kitos kalbos, išskyrus rusų, ir nemoka.
Kita vertus, profesorius nelinkęs idealizuoti jaunosios kartos imlumo anglų kalbai. “Žmonės įsivaizduoja, kad moka kalbą, tačiau ar jie gilinasi į ta kalba parašytą literatūrą? Sėdint bare, rašant SMS ar bendraujant Facebook’e mokėjimo lygio pakanka, bet tai būna kalba, apsiribojanti 300 žodžių. Mes įsileidome anglų kalbos priežodžius, žargoną, tačiau nepradėjome gyventi šios kalbos poezijoje, jos spaudos puslapiuose”, – komentuoja E.Aleksandravičius.
Galų gale, nereikėtų apsiriboti vien anglų ir rusų kalbomis. R.Jurkėno manymu, lietuviams reikėtų sekti skandinavų formule, pagal kurią kiekvienas išsilavinęs pilietis turėtų mokėti mažiausiai dvi užsienio kalbas – vieną vakarietišką ir vieną rytietišką. Nors rusų kalba taip pat priskiriama prie rytietiškųjų, derėtų žvelgti dar plačiau – į kinų, vadinamąją mandarinų, kalbą. Didėjant Kinijos įtakai globaliame pasaulyje, didėja ir mokančiųjų šią kalbą žmonių poreikis. Lietuvoje tokių žmonių kol kas vienetai.

Šaltinis: www.veidas.lt.

Daugelis tėvų artėjant vasarai sprendžia įprastą dilemą – kur palikti savo atžalas, kuomet baigsis pamokos. Klaipėdoje vis labiau populiarėja dienos stovyklos, kur vaikai ne tik poilsiauja, bet ir tobulina užsienio kalbų žinias. Nors kai kuriais atvejais tai nėra pigi investicija, tačiau, pasak tokių stovyklų organizatorių, esą vis daugiau tėvų linkę vaikui “nupirkti meškerę, o ne kibirą žuvies”.

“Nuo kada pradėti mokyti kalbos? Individualu. Ką tik skambino mama, kuri nori, kad jos 2,5 metų vaikas išmoktų kinų kalbą…” – tendencijas pastebi kalbų mokyklų atstovai.

Esą nieko keisto – emigracija ir žmonių noras keliauti verčia ir stovyklas prisitaikyti prie klientų poreikių. Be to, ne paslaptis, kad vis daugiau Lietuvos abiturientų linkę rinktis studijas užsienio šalyje, tad tobulas anglų kalbos mokėjimas tampa neatsiejama jaunimo gyvenimo dalimi.

Žinoma, visuomet bus ir tokių vaikų, kuriems vasarą mokytis nebesinori, geriau pasimėgauti nerūpestinga vaikyste prie jūros, pakvėpuoti grynu pušyno oru ir pasiausti su bendraamžiais, todėl neišnyksta ir tradicinės stovyklos, kokias prisimena ir mūsų seneliai.

Dienos stovyklos

“Per dvidešimties metų gyvavimo patirtį stebime, jog vis daugiau tėvų nori, kad jų vaikai vasarą neleistų laiko tuščiai, bet pramogaudami su bendraamžiais drauge ir tobulėtų, įgytų naujų akademinių žinių”, – komentavo “Kalba.lt” generalinis direktorius Rytis Jurkėnas.

“Kalba.lt”, turinti savo padalinius 7 miestuose, tarp jų ir Klaipėdoje, nuo birželio mėnesio pradeda organizuoti dienos kalbos stovyklas, skirtas 7-11 metų vaikams. Pasak R. Jurkėno, išleidę vaiką į tokią dienos stovyklą, tėvai gali būti ramūs iki pat vakaro, kad vaikas nepraleis dienos ant asfalto ar prie kompiuterio.

“Mūsų dienos stovyklos veikia 5 savaites, vaikai patys renkasi, kiek savaičių jie norės čia būti. Tačiau pastebime tendenciją, kad daugelis jų po pirmos savaitės pasilieka ir antrą, ir trečią… Vienos savaitės kaina – 350 litų”, – pasakojo R. Jurkėnas.

Daugelio tokių kalbos stovyklų įprastas dienos scenarijus – iš ryto kalbos pamokos, po pietų – pramogos, ekskursijos.

“Kadangi tokias vasaros dienos stovyklas organizuojame ne pirmus metus, mūsų klientai žino, kad anglų kalbos jie čia išmoks žaismingai ir nenuobodžiai. Ryte vyksta linksmos anglų kalbos pamokėlės, kurių metu vaikai ne tik tobulina žinias, bet kartu praplečia akiratį ir susipažįsta su skirtingų šalių kultūromis bei lavina įvarius meninius gebėjimus. Po sočių pietų žaidžiame žaidimus, dalyvaujame sportinėse varžybose, teminiuose konkursuose, iškylaujame gamtoje ir nuotykių kampeliuose, keliaujame į ekskursijas muziejuose.

Edita Gudavičė

Šaltinis: www.ve.lt

Norinčių studijuoti gausa džiaugiasi ne tik Lietuvos, bet ir Jungtinės Karalystės (JK) aukštosios mokyklos. Šįmet į JK aukštąsias stojo trečdaliu daugiau lietuvių nei pernai, rodo priėmimo į universitetus ir koledžus tarnybos UCAS duomenys. Specialistai tai daugiausia aiškina faktu, kad kitąmet studijos JK gerokai brangs. O būsimi studentai įvardija galimybę studijuoti ir dirbti geresnėmis sąlygomis, nei Lietuvoje.

Organizacija, koordinuojanti priėmimą dieninėms studijoms į Jungtinės Karalystės universitetus, UCAS savo interneto svetainėje praneša, kad šįmet studijuoti JK pageidavo 3290 lietuvių. Tai – 733 kandidatais, arba 28,7 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Lietuva patenka į tų šalių, kurių jaunimas labiausiai veržiasi studijuoti JK, dešimtuką. Daugiau norinčių studijuoti gyvena tik Kinijoje, Airijoje, Honkonge, Prancūzijoje, Vokietijoje, Kipre ir Malaizijoje.

Panašias tendencijas vardija ir didžiausios kalbų mokyklos Lietuvoje „Kalba.lt“ valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas. „Mūsų įspūdžiu, šįmet stojančiųjų į užsienio universitetus padaugėjo apie 40 proc. Tai ryškus padidėjimas“, – sakė R. Jurkėnas. Tuo metu stojančių konkrečiai į JK kalbų mokykla skaičiuoja maždaug 20 proc. daugiau.

R. Jurkėno pastebėjimu, dauguma stojančiųjų į užsienio universitetus dokumentus įteikia ir Lietuvoje. Tolesnis jų apsisprendimas dažniausiai priklauso nuo to, ar pavyksta gauti nemokamą vietą studijuoti.

Pasak R. Jurkėno, UCAS parodo ne visus į JK stojusius lietuvius. Dalis nesinaudoja UCAS sistema ir stoja per įmones, sudariusiomis sutartis su aukštosiomis mokymo įstaigomis. Tad, jo manymu, iš tikro stojančiųjų yra 300-400 daugiau. Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad ne visi pretendentai į JK aukštąsias įstos ar įstoję išvažiuos studijuoti.

JK populiarumą R. Jurkėnas aiškina gera studijų kokybe ir patrauklia paskolų sistema. „O šįmet paskutiniai metai, kai Anglijoje mokslas senomis kainomis – studijų kaina 3290 svarų metams. Šiai sumai gauni paskolą, ir kai pradėsi uždirbti 5000 Lt į rankas, tik tada reikės pradėti grąžinti“, – sakė R. Jurkėnas. Jei per 25 metus tokia pajamų riba nepasiekiama, paskola nurašoma.

Pasak R. Jurkėno, Anglijoje save patys išlaiko apie 80 proc. išvažiavusių jaunuolių – jie dirba ne pilną darbo dieną. Be to, JK studijas galima rinktis iš daug daugiau specialybių.

„Dabartinis procesas – akivaizdus globalizacijos ir konkurencijos aukštojo mokslo srityje padarinys“, – teigia Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) tyrimų vadovas Žilvinas Martinaitis. Pasak Ž. Martinaičio, vis akivaizdžiau, kad Lietuvos universitetai, anksčiau į Lietuvą žiūrėję kaip į namų rinką, kaip vieną vieningą rinką turėtų matyti Europos Sąjungą (ES).

Analitiko nuomone, stojimo į JK populiarumą nulėmė kelios priežastys. Pirma – jau išvažiavusieji į užsienį suteikia žinių apie stojimo procedūras, pasidalija patirtimi ir taip palengvina išvažiavimą dabartiniams. Antra – jau kitąmet JK brangs aukštasis mokslas – tai ir galėjo paskatinti stoti šįmet. Pasak Ž. Martinaičio, verta pasvarstyti ir apie galimą aukštojo mokslo reformos įtaką migracijai. Iš pirmo žvilgsnio, po reformos stojančiųjų į užsienį skaičius augo. Tačiau jei reforma būtų turėjusi didelę įtaką, šįmet nebūtų tiek daug stojančių į Lietuvos universitetus.

„Tada turėtume matyti, kad Lietuvoje stojančiųjų gerokai mažėja, o Anglijoje daugėja. Šito lyg ir nėra. Žinoma, klausimas, kiek iš gavusių kvietimus studijuoti Lietuvoje galiausiai pasirašė sutartis“, – kalbėjo analitikas.

Ž. Martinaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuva iki šiol nebuvo pasiekusi ES vidurkio pagal tai, kiek abiturientų važiuoja studijuoti į užsienį. „Ar gerai, ar blogai, kad išvažiuoja, mano manymu, priklauso nuo to, jie grįš, ar ne. O čia jau ne tiek švietimo, kiek ūkio politikos klausimas“, – sakė pašnekovas.

Būsimas studentas, jau įstojęs į vieną iš Londono universitetų, teigia, jog studijas JK pasirinkęs dėl galimybės suderinti darbą su mokslu kur kas geresnėmis sąlygomis. „Be to, čia lengviau išgyventi finansine prasme, o studijuojant perspektyvią specialybę, tau net nereikia ieškotis darbo – dar nebaigus studijų, darbdaviai siūlo darbo vietas. Belieka tik išsirinkti iš geriausių pasiūlymų“, – su JK darbo rinka ir studijomis svetur susipažinęs ir jau išvykęs ten studijuoti pasakoja būsimas pirmakursis Mantas.

„Čia viskas paprasčiau, nereikia bėgti iš paskaitų į darbą, iš darbo į paskaitas. Tarp gerai besimokančiųjų – mažesnė konkurencija, nes valstybė finansuoja daugiau nemokamų vietų. Studijų kokybė įvairi. Savo atveju, pasirinkau studijuoti JK dėl pozityvesnės aplinkos kurti geresnę ateitį, ir dėl to, kad Lietuvoje nei vienas universitetas nesiūlo studijuoti genų inžinerijos“, – pasakoja Mantas.

Šaltinis: www.technologijos.lt

Tarptautinės organizacijos UCAS duomenimis, šiais metais Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose mokosi net penktadaliu daugiau studentų iš Lietuvos. Remiantis šiuo rodikliu, Lietuva yra antroji šalis Europoje, kur išvykstančiųjų mokytis svetur skaičius per praėjusius metus augo sparčiausiai. Be to, lyginat 2007-aisiais metais visų išvykusiųjų studentų skaičių, atitenkantį vienam šalies gyventojui, Lietuva visoje Europoje taip pat yra antroje vietoje (po Kipro).

“Šiemet sparčiausiai augo išvykstančiųjų studentų skaičius iš Bulgarijos, tačiau turint galvoje, kad Bulgarija tik sausio mėnesį tapo ES nare ir kad šalyje gyvena dvigubai daugiau gyventojų nei Lietuvoje, galima teigti, jog pagal šį rodiklį pirmaujame mes,” – vakar vykusioje tarptautinėje konferencijoje teigė didžiausios Lietuvoje kalbų mokyklos “Kalba.lt” valdybos pirmininkas Rytis Jurkėnas.

2007-aisiais metais paraiškas studijuoti Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose per UCAS organizaciją pateikė 573 lietuviai, o šiais metais net 20 proc. daugiau (689). Ryčio Jurkėno teigimu, išvykusiųjų studentų skaičius iš tiesų yra gerokai didesnis, nei pateikiamas UCAS oficialiajame dokumente.

“Skaičiuojant studentus, išvykusius studijuoti į užsienį, reiktų nepamiršti, kad UCAS pateikti duomenys rodo, tik kiek studentų, norinčių studijuoti užsienyje, pateikė paraiškas per UCAS organizaciją. O kiek dar studentų išvyko studijuoti savarankiškai. Daugelis Didžiosios Britanijos aukštųjų mokyklų – mūsų partneriai, todėl beveik kas antram išvykstančiajam padėjome užpildyti dokumentus, tad mūsų žiniomis, šiuo metu Anglijos universitetuose studijuoja iki 4000 lietuvių,” – prognozuoja Rytis Jurkėnas.

Šaltinis: www.airijaonline.lt

Plačiau:

Švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui patvirtinus Tarptautinių užsienio kalbų egzaminų pavertimo valstybiniais brandos egzaminais tvarką – atsivėrė naujos galimybės abiturientams. Vietoje anglų kalbos egzamino jie gali laikyti vieną iš pasaulyje pripažintų anglų kalbos lygio nustatymo testų, tokių kap IELTS „International English Language Testing System“, TOEFL „The Test of English as a Foreign Language“, tokia pat sistema galioja ir prancūzų „Diplome d’études en langue francaise“ DELF bei vokiečių „Das Deutsche Sprachdiplom“ kalboms.

„Kalba.lt“ studijų užsienyje ekspertai pastebi, kad labiausiai pasisekė laikantiems populiarųjį IELTS egzaminą, nes iš jo gavus vertinimą 6.5 (iš galimo maksimalaus 9.0 rezultato) – valstybinis anglų kalbos egzaminas yra laikomas išlaikytu visu 100 procentų. Taip jaunuoliai, kurie svajoja apie studijas svečioje šalyje, bet tuo pačiu ir mėginantys stoti į Lietuvos universitetus – išlošia dvigubai.

„Išlaikius IELTS egzaminą – laikiusiojo anglų kalbos žinias pripažįsta visi užsienio universitetai, o stojant Lietuvoje – pretenduojantysis į nemokamą vietą konkursinėje eilėje su maksimaliu vieno iš egzaminų įvertinimu turės daugiau galimybių“ – tikina „Kalba.lt“ generalinis direktorius Rytis Jurkėnas.

„Mes konsultavome daugiau kaip du trečdalius šiuo metu studijuojančių užsienyje studentų, didžioji dalis būsimų studentų IELTS kursus lankė pas mus ir iš visų laikusių IELTS egzaminą – 94 procentai gavo 6 ir daugiau įvertinimą. Kaip žinia, pagal ŠMM pateiktą konvertavimo sistemą: rezultatas 6 yra prilyginamas 97 procentams valstybinio anglų kalbos egzamino vertinimo“ – teigia Rytis Jurkėnas.

R. Jurkėnas pastebi, jog praėjusiais metais septyniuose šalies miestuose dirbantys „Kalba.lt“ specialistai dėl studijų užsienyje konsultavo daugiau nei 5000 jaunuolių, iš kurių virš 1000 pasiryžo studijuoti svetur. Paklausti, kodėl renkasi studijas užsienyje nedvejoja – norisi įdomesnių specialybių, nemokamo ir kokybiško mokslo bei darbo, kurį gali ne tik derinti su mokslais, bet ir užmokesčio padedančio pilnai save išlaikyti.

„Nors intensyviai konsultuojame moksleivius nuolat, dažniausiai jaunuoliai delsia pildyti dokumentus iki paskutinės akimirkos.“ – šypsosi R. Jurkėnas, – „Dažniausiai moksleiviai renkasi studijas Anglijoje, dėl didžiausio net 45 000 skirtingų specialybių pasirinkimo, antrą ir trečią vietas pagal populiarumą dalijasi Olandijos ir Danijos aukštosios mokyklos“.

Anot „Kalba.lt“ direktoriaus, lietuvaičiai linkę apsidrausti – dar rudenį pateikę dokumentus studijoms užsienyje, vis tiek laiko brandos egzaminus ir pretenduoja į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Pasitaiko, jog tas pat studentas yra laukiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – tuomet belieka rinktis.

Skaistė Jasevičiūtė

Šaltinis: www.zebra.lt

Gydytojas, teisininkas, aplinkos apsaugos inžinierius, buhalteris, farmacininkas, fotografas, miškininkas. Ir dar daug kitų profesijų atstovų praėjusį penktadienį buvo galima sutikti Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijoje. Čia vyko jau tradicine tampanti karjeros diena.

Rinktis profesiją reikia atsakingai, apsvarstant visas galimybes, žinant ne tik pliusus, bet ir minusus. Gal todėl norėdami iš arčiau susipažinti su įvairių profesijų specialistais gimnazistai būreliais ėjo iš vienos klasės į kitą, kur vyko susitikimai. Kad gimnazistai turėtų galimybę susitikti su įvairių profesijų žmonėmis, gerokai padirbėjo ugdymo karjeros grupės koordinatorės Elvyra Kavoliūnienė, Kristina Jackevičienė ir bibliotekos vedėja Jolanta Glemžienė.

Smagu, kad į gimnaziją papasakoti apie pasirinktą profesiją atvyko ne tik Kupiškio mieste dirbantys specialistai, bet ir prieš kelerius metus buvę gimnazijos mokiniai, o dabar jau studijuojantys universitetuose. Beje, dažniausiai susitikimuose skambėjo klausimas kodėl: kodėl pasirinkote šią, o ne kitą profesiją, kodėl ji jums pati geriausia.

Kiekvienas profesijos atstovas apie savo darbą pasakojo įdomiai. Štai pamoką vedęs Panevėžio teritorinio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas kapitonas Evaldas Zelba ne tik papasakojo gimnazistams apie kario profesiją, bet ir vėliau su savo kolegų pagalba leido visiems iš arti apžiūrėti kai kurią karinę ginkluotę.

Karjeros dienos metu gimnazistai galėjo pasiklausyti ir įdomių paskaitų, kaip tinkamai pasirinkti specialybę. Apie tai gimnazijos II klasių mokiniams kalbėjo buvęs gydytojas, dabar verslininkas, karjeros konsultantas lektorius Rytis Jurkėnas. Lektorius akcentavo, kad labai svarbu žinoti, ko iš tikrųjų nori pats besirenkantysis, o ne jo artimieji. „Gal todėl yra nemažai tokių specialistų, pas kuriuos nenorime lankytis. O jeigu pasidomėtume, koks jis buvo mokinys, sužinotume, kad mokėsi gerai, neturėjo jokių bendravimo problemų. Deja, profesiją rinkosi ne pagal norą, o todėl, kad susiformavęs stereotipas visuomenėje, kad gerai besimokantys renkasi gydytojo arba teisininko profesiją“, – sakė R. Jurkėnas.

Įvairių profesijų atstovai gimnazistams linkėjo neskubėti, savo gyvenimo kelią rinktis apgalvotai, o supratus, kad vis tik ne tą profesiją pasirinko, nebijoti ieškoti ir atrasti tai, kas teikia džiaugsmą, skatina būti kūrybingiems, tobulėti.

Nida Šulcienė

Šaltinis: „Kupiškėnų mintys“.

Jaunam žmogui, besirenkant karjerą, svarbiausia yra suderinti norus ir galimybes, o neturint nė žalio supratimo, kokios profesijos trokštama, pirmiausia reikėtų susiaurinti pasirinkimų sąrašą. Taip kalbų ir karjeros specialistas Rytis Jurkėnas nurodė „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“.

„Dalis žmonių sako: aš nežinau, ko noriu; arba: aš nieko nenoriu. Mielieji, jeigu neturite svajonių, teks įgyvendinti svetimas, kitaip nebus“, – kalbėjo R. Jurkėnas.

Įsivardijus savo svajones ar norus, svarbu panagrinėti ir savo gebėjimus: „Kitas momentas – ar aš turiu tam gabumus, gebėjimus? Kai pradedi apie tai galvoti, iškyla klausimas: o kokių gabumų, gebėjimų reikia šitam norui realizuoti? Tada pasiimi veidrodėlį ir žiūri pats mielai į save – turiu aš tuos gebėjimus ar neturiu“, – komentavo karjeros specialistas.

R. Jurkėno manymu, įsivertinant savo gabumus, reikia būti kritiškiems, nes geriausi pasaulio universitetai – tik „olimpiadiniams“ vaikams.

„Kai mama ateina su vaiku ir sako: aš noriu, kad mano vaikas mokytųsi Oxforde, pirmas klausimas būna – o kokiose respublikinėse olimpiadose esate nugalėtojas ar prizininkas?“ – R.Jurkėnas.

Kartais, pasak karjeros konsultanto, žmogus turi nelavintus gabumus – tada esą reikėtų žiūrėti, ar jaunuolis turi laiko gabumams išlavinti. R. Jurkėnas nurodo, kad tik kai dera žmogaus norai ir gabumai, atsiranda specialybė.

„Man labai patinka akvariumo žuvelės, bet ihtiologija ir hidrobiologija Havajų Pacific universitete manęs nedomina, nes toli tie Havajai, tas universitetas su okeanografija gal man ir nelabai patinka. Nenoriu ir mama neleidžia. Galbūt tai bus hobis, gal aš ir toliau tas žuveles žiūrėsiu. Bet aš gal esu geras gamtos moksluose ir su gamtos mokslais galbūt dar galima kažką gero nuveikti“, – iliustravo pavyzdžiu R. Jurkėnas.

Šaltinis: www.15min.lt.

Edukacinė bendrovė „Kalba.Lt“ skelbia „Kalbų pavasarį“! Pavasaris – pats tinkamiausias laikas įgyvendinti senus planus: kad ir tokius, kaip kalbų mokymasis.Visi septyni „Kalba.Lt“ filialai, įsikūrę skirtinguose Lietuvos miestuose, kviečia mokytis kalbų. Jie yra parengę gausų kalbų kursų suaugusiems ir vaikams akcijų bei dovanų rinkinį. Iš gausybės pasiūlymų kiekvienas galės išsirinkti sau tinkamiausią. Skubėkite pasinaudoti pasiūlymais jau dabar!

Ar įmanoma rasti nors vieną priežastį, įrodančią, kad neverta mokytis užsienio kalbų? Ilgai mąstę, vargu ar galėtume tokią įvardyti. Tačiau galima ilgai kalbėti apie tai, ką suteikia gebėjimas suprasti ir mokėti kokią nors užsienio kalbą. Sakoma, jog kalbų mokymasis gerina protinę veiklą, atmintį. Naujai išmokta kalba skatina bendrauti, kurti naujus ryšius, keistis naujomis idėjomis su bendraminčiais, gyvenančiais už tolimų horizontų. Mokant bent vieną užsienio kalbą, lengviau pasiekiama įvairi informacija, labiau pasitikima savimi įvairiose gyvenimo situacijose. Mokant daugiau kalbų, paprasčiau pajusti kultūrų įvairovę, atsiveria didesnės karjeros galimybės ir, svarbiausia, tobulėjama. Ir tai tik nedidelė dalis to, ką žmogui suteikia naujos užsienio kalbos mokymasis. O ar susimąstėte, kokios galimybės atsiveria žmogui, kuris moka dvi, tris ar keturias kalbas? Atsakymas paprastas – beribės!

Tad galime drąsiai pasakyti – mokytis užsienio kalbų yra be galo naudinga. O kokią kalbą mokytis, kiekvienas renkasi pagal savo poreikius. Vieni teiks pirmenybę praktiškajai anglų, kiti – romantiškajai italų, treti – kasdienybę griaunančiai kinų ar graikų. Kiekviena kalba mus praturtina savaip. Užsienio kalbų mokėjimas – neatsiejama šiuolaikinio žmogaus savybė, kuri leidžia jam būti mobiliu, moderniu. Tai tarsi suteikia galimybę geriau išnaudoti gyvenimo siūlomas galimybes.

Tačiau verta atkreipti dėmesį į patį pasirinktos kalbos mokymosi procesą. Nuo to, kokiu būdu mokomasi, priklauso ir pats rezultatas. Svarbiausia, jog kalbos mokymasis nebūtų kančia. Šis procesas turėtų sudominti ir dar labiau skatinti besimokantįjį „įsimylėti“ kalbą.

Specialistai pritaria, jog pirmiausia reikėtų mokytis pagrindinių skaitymo ir klausymų įgūdžių. Patariama skaityti knygas, laikraščius ar įvairius internetinius portalus pasirinkta užsienio kalba. Tai pats geriausias būdas formuoti žodyną, be to, išmokstama įvairių frazių ir žodžių junginių. Nepamirškite – garsus skaitymas tobulina tarimo įgūdžius. Be to, klausantis įvairių radijo laidų ne tik įsimenamos įvairios sakinių konstrukcijos, gerėja ir tarimas. O taisyklingai tariant išvengiama susikalbėjimo nesusipratimų.

Mokantis užsienio kalbos, patartina kuo dažniau vartoti naujas frazes. Ypač geras mokymosi būdas – diskutuoti. Nes diskutuojant, bendraujant užsienio kalba su kitais žmonėmis, vartojami naujai išmokti žodžiai ir frazės, įtvirtinami kalbėjimo įgūdžiai. Šios diskusijos nejučia skatina jus mąstyti ta užsienio kalba, kurią mokotės. Tai pats svarbiausias dalykas.

Jei mokotės savarankiškai, sunku rasti galimybių dalyvauti diskusijose ir surasti bendraminčių, kurie mokytųsi tos pačios užsienio kalbos kaip ir jūs. Tokiu atveju gelbsti įvairūs organizuojami kalbų kursai. Pagrindinis kursų privalumas tas, kad juose mokomasi su kitais žmonėmis grupelėse. Todėl atsiranda pokalbių įvairiomis aktualiomis temomis, bendravimo ir diskutavimo galimybė. Be to, dėstytojas, kuris organizuoja visą mokymosi procesą, mėgina sudominti, skatina besimokantįjį, pasako daromas klaidas bei akcentuoja, kokiam dalykui reikėtų skirti daugiau dėmesio ir padirbėti. Su dėstytojo pagalba jūs mokysitės nuosekliai, planingai, pagal atitinkamą struktūrą, nebus „simuliavimų“ bei atidėjimo.

Užsienio kalbų kursų pasiūla didelė, todėl reikėtų atidžiai pasidomėti, kokie mokymo metodai taikomi. Edukacinė bendrovė „Kalba.Lt taiko išskirtines metodikas, paremtas ekspertų patirtimi. Be to, bendrovė, švietimo srityje dirbanti jau 20 metų, puikiai suvokia besimokančiųjų poreikius. Šios metodikos padeda greitai ir efektyviai mokytis naujos kalbos bei džiaugtis kiekviena mokymosi proceso akimirka.

Viena mėgstamiausių yra „Efektyvaus filmų žiūrėjimo“ metodika. Jos esmė – mokymasis žiūrint filmus ir vaizdo užduotis originalo (studijuojama) kalba. Vaizdo medžiaga žiūrima grupių, kas kelios minutės informacija aptariama. Toks mokymo būdas išties efektyvus: lengvai lavinami bendravimo įgūdžiai, praktiškai taikomas naujas žodynas bei kalbos struktūra, teorinės gramatikos žinios, tobulinama tartis, lavėja klausymo įgūdžiai.

„Kalba.Lt“ specialistai siūlo ir kitą – „Efektyvaus skaitymo“ – metodiką. Tai pagal grupės lygį bei interesus parinktų knygų skaitymas ir turinio atpasakojimas bei interpretavimas. Ši metodika padeda gerinti rašymo įgūdžius, plėsti žodyną, lavinti kalbėjimo įgūdžius. Žodžius vartojant įvairiuose kontekstuose daug lengviau įsisavinti jų vartoseną bei prasmę nei naudojantis įprastu žodynu.

Naudojamos originalios ir patikrintos metodikos, ilgametė „Kalba.Lt“ specialistų kalbų mokymo patirtis, puikiai organizuotas mokymosi procesas, įkvepianti ir skatinanti mokytis aplinka bei savo darbą mylinčio dėstytojo pagalba leidžia tikėtis, jog mokymasis ne tik duos laukiamų rezultatų, bet bus įdomus ir prasmingas.

Tad, jeigu svajojote mokėti kurią nors užsienio kalbą, nieko nelaukite ir pradėkite mokytis! Ne veltui sakoma, jog nauja išmokta kalba suteikia naują gyvenimą: dar spalvingesnį, dar įdomesnį ir teikiantį naujų galimybių. Siūlome Jums išmėginti kokybiškus ir efektyvius „Kalba.Lt“ kalbų kursus!

Šaltinis: www.15min.lt.

Daugybė ekspertų jaunimui nuolat aiškina, kaip pasirinkti profesiją, kaip išsirinkti aukštąją ar profesinę mokyklą, kaip planuoti karjerą, bet keturi penktadaliai jaunuolių tų patarimų negirdi. Kodėl jauni žmonės metai iš metų nesiklauso patarimų? – teiravomės profesionalaus karjeros konsultanto, kalbų mokyklos „Kalba.lt“ direktoriaus dr. Ryčio Jurkėno.

R.J.: Tą negirdėjimą lemia amžius. Maždaug nuo keturiolikos metų jauni žmonės nustoja girdėti tėvus, prasiveržia jų saviraiška ir tada draugų įtaka jų sprendimams turi 90 proc., o tėvų – tik 10 proc. įtakos. Kita vertus, į profesionalių ekspertų patarimus jaunuoliai kreipia dėmesį, netgi kur kas labiau nei į tėvų nuomonę. Tėvus tai labai erzina, bet taip jau yra, nes ekspertai yra nepriklausomi profesionalai, su jaunu žmogumi nesusisaistę giminystės ryšiais, nejaučia jokių nuoskaudų, o štai informacijos turi daugiau nei tėvai.

Blogiausia, kad daugumos jaunuolių tų profesionalų žinios ir patarimai nepasiekia. Dar blogiau, kad nemažos dalies jaunuolių apskritai niekas nedomina, nors galimybių ir instrumentų esama nemažai. Tarkime, labai svarbu, kad jaunuoliai atliktų vieną ar kelis karjeros testus, kurių yra daug ir įvairių, bet dauguma jaunuolių to nedaro, nes mano, kad priartės dvylikta klasė ir staiga jie sužinos, ko nori. Bet savaime taip neatsitinka, savaime jie nesužino.

– Daugybė jaunuolių ir šiais laikais stoja visai ne ten, kur norėtų, o ten, kur gauna galimybę studijuoti nemokamai arba bet kur, kur juos priima. Kartais pagrindiniu motyvu tampa vien noras išvažiuoti į Vilnių ar Kauną. Gal galėtumėte atskleisti, kokie laukia padariniai?

R.J.: Padariniai, žinoma, labai liūdni. Vilniaus psichologijos centro duomenimis, tik maždaug 5 proc. jaunuolių sąmoningai ir brandžiai pasirenka profesiją. Kiti šaltiniai nurodo šiek tiek kitokius duomenis, bet jie svyruoja nuo 5 iki 25 proc. Vadinasi, mažiausiai 75 proc. jaunuolių specialybę renkasi nesąmoningai, todėl hiperbolizuojant galima teigti, kad jie žingsniuoja nežinia kur. Neįtikėtina, bet mūsų šalyje daugybė žmonių vieną svarbiausių gyvenimo sprendimų priima kaip tam anekdote: arba mesdami strėlytes, arba burdami iš kavos tirščių, arba ridendami kauliukus.

Klaidžioti juos skatina ir ydinga stojimo į aukštąsias mokyklas sistema Lietuvoje, kai jaunuoliai gali paduoti prašymus į dvylika skirtingų specialybių. Taigi ir paduoda: nori studijuoti teisę, mediciną, ekonomiką, ekologiją, lietuvių kalbą, vadybą, informologiją, istoriją ir dar inžineriją. Kompiuteris, visai kaip loterijos automatas, išmeta verdiktą: valstybės finansuojamą vietą gavo vadybos studijų programoje. Įsivaizduojate, toks svarbus sprendimas gyvenime, o taip primityviai viskas nusprendžiama. Tai iš tiesų yra nonsensas ir taip neturėtų būti.

Atkreiptinas dėmesys, kad dabar mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs standartas, jog žmogui tiesiog privaloma gauti aukštojo mokslo diplomą. Tai tapo beveik tokia pat norma, kaip kasdien valytis dantis. Be to, jauni žmonės mano, kad baigus studijas bakalauro diplomas jiems pats savaime kažką duos. Taigi dauguma baigia bakalauro studijas, jiems sukanka 23-eji metai ir tada paaiškėja, kad jie ir toliau visiškai nežino, ką nori veikti gyvenime. Tuomet daug jaunuolių keliauja pas tėvus ir ima aiškinti, kad neblogai būtų baigti dar ir magistrantūros studijas. Tėvai, žinoma, mano, kad mokslas yra šviesa, todėl tokius atžalos norus palaimina, o neretai už tai dar ir sumoka. Taip tikrai daug jaunuolių 25-erių sulaukia turėdami jau du diplomus, bet vis dar nežinodami, ką norėtų veikti toliau.

Ir tada nutinka baisus dalykas: staiga Lietuvos valstybė tam jaunam žmogui tampa „skolinga“, nes jis neturi gero darbo, pajamų, namo, automobilio ir kitų gero gyvenimo atributų. Staiga viskas tam jaunam žmogui Lietuvoje pasidaro blogai. Visiems paskelbę, kad viskas čia nesąmonė, nemažai jų susikrauna lagaminus ir išvyksta į Angliją maišyti betono arba į Norvegiją skusti žuvų, nes ten viskas yra sąmonė.

Atomazga liūdna, o ji galėtų būti kitokia, jei jaunuoliai gautų profesionalių patarimų karjeros klausimais. Tarkime, planuojantieji stoti į teisę, išgirdę, kad teisės studijų programose šiuo metu Lietuvoje studijuoja daugiau nei 9,5 tūkst. žmonių, o poreikis yra 50 kartų mažesnis, galbūt pakeistų savo nuomonę.

– Pamėginkime įsivaizduoti atsakingą, bet informacijos stokojančią šeimą. Gal galėtumėte paaiškinti tėvams, nuo kelerių metų ar nuo kelintos klasės reikia pradėti galvoti apie vaiko karjerą ir kaip vaiką nukreipti teisinga linkme?

R.J.: Karjeros planavimas vyksta nuo pat vaiko gimimo. Tik tėvai turėtų suprasti, kad jie neturėtų fokusuotis į tam tikrą konkrečią specialybę. Tikrai prastas variantas, kai tėvai medikai nusprendžia, kad jų vaikas bet kokiu atveju taip pat bus medikas. O jeigu jis nori būti inžinierius ar menininkas? Tada tokie tėvai padarys jį nelaimingu žmogumi.

Kalbant apie jauno žmogaus lavinimą derėtų skirti kelis etapus: iki trylikos metų vaikui reikėtų suteikti veiksmų plotį, tai yra leisti jam išbandyti kuo daugiau įvairių veiklų ir būrelių, stebėti, kam jis gabus (prastas variantas, kai tėvai vaiką užrašo tik į krepšinio mokyklą, ten jis prakaituoja iki šešiolikos metų, o tada ir vaikas, ir tėvai pamato, kad tai buvo klaidingas kelias, o štai kiti vaiko talentai taip ir lieka neatskleisti, gebėjimai – neišlavinti).

Nuo keturiolikos metų tėvai turėtų pradėti rūpintis nebe pločiu, o gyliu, tai yra sudaryti sąlygas vaikui tobulinti tuos dalykus, kuriems jis turi gabumų, yra įdomūs ir sekasi. O baigus dešimtą klasę ar vienuoliktos pradžioje jau būtina pereiti į trečiąjį etapą – realistinį užimtumo pasirinkimą, kitaip tariant, įsivaizduoti save pasirinktose darbo vietose.

– Kada geriausia atlikti karjeros testus?

R.J.: Karjeros testų būna įvairių: vieni atliekami aštuntoje, kiti dešimtoje, treti – vienuoliktoje klasėje. Tarkime, mes jaunuoliams siūlome Anglijoje sukurtus testus, kurie matuoja tiek bendrus jaunuolių gebėjimus, tiek interesus bei pomėgius ir galiausiai pasiūlo variantus, kur jaunuoliai potencialiai geriausiai save atskleistų. Šiuos testus geriausia atlikti baigiant devintą klasę ar dešimtos pradžioje, nes Lietuvoje jaunuoliai būtent dešimtoje klasėje turi pasirinkti, kokius dalykus mokysis A lygiu. Žinoma, daug jaunuolių juos atlieka ir dvyliktoje klasėje ar netgi po bakalauro studijų – atsakyti į klausimą, kur būčiau geriausias, vis tiek reikia.

Liūdna konstatuoti, bet dauguma vaikų mūsų šalyje šiuos sprendimus priima labai neatsakingai (renkasi tuos dalykus, kurių bus lengviausia mokytis), o paskui gailisi. Mano giliu įsitikinimu, būtent dešimtoje klasėje jaunimui reikia daugiausia karjeros konsultacijų, ir net nesvarbu, kas jas teikia (mokytojai, įvairių profesijų atstovai ar karjeros konsultantai), svarbu, kad jų būtų kuo daugiau ir jos būtų prieinamos daugumai vaikų.

– Nuomonės apie tėvų vaidmenį vaikui renkantis profesiją dabar itin skirtingos: vieni aiškina, kad jis labai didelis ir dažnai žalingas, kiti atremia, esą laikai keičiasi ir tėvų įtaka menksta. Ką sako jūsų patirtis?

R.J.: Iš tiesų tėvų įtaka vaikui renkantis profesiją yra labai didelė, bet ne jų žodžiai ar patarimai, o veiksmai. Kitaip tariant, vaikai negirdi, ką tėvai sako, bet jų asmeninį pavyzdį priima beveik besąlygiškai. Jeigu tėtis ragina stoti vaiką į inžineriją, bet pats apie tai neturi jokio supratimo, jis nebus išgirstas, o jei kitas tėtis siūlo tapti IT specialistu ir pats yra kompiuterių asas, jo siūlymai ir patarimai bus priimti visai kitaip.

Tėvams labai svarbu įsisąmoninti dar vieną dalyką: jų įsivaizdavimas apie tam tikras profesijas ir šiandieninės realijos yra visiškai skirtingi dalykai, nes dauguma dabartinių gimnazistų tėvų patys mokyklas baigė dar sovietmečiu arba nepriklausomybės aušroje ir jų žinios bei supratimas beviltiškai pasenęs, juk valstybės sankloda tada ir dabar skyrėsi iš esmės. Ir apskritai pasaulis šiais laikais keičiasi kone kasdien, o jaunimas turi praktiškai neribotas galimybes mokytis visame pasaulyje.

Manyčiau, kad profesiją tėvai vaikams turėtų leisti pasirinkti patiems, padėti galėtų nebent sudarydami sąlygas vaikui išsiaiškinti savo gebėjimus, norus ir talentus. Štai pas mane neseniai lankėsi viena šeima: abu tėvai finansininkai, o sūnus turi gabumų ir nori būti menininkas. Ir kaip džiaugiausi, kad tėvai jo nebandė perlaužti, o susitaikė su vaiko pasirinkimu, juk tas jaunas žmogus turi visas galimybes atskleisti savo gabumus ir būti laimingas.

Šiaip jau karjera susiklosto sėkmingai tik dviem atvejais: arba kai darbas būna kartu ir hobis, arba kai dirbi tokioje vietoje, kur esi geriausias – stipriausi tavo gabumai ir gebėjimai. Ir atvirkščiai: tarp žmonių, kurie daro tai, kas jiems nepatinka, ar tarp tų, kuriems kažką daryti nesiseka, nerasime nei laimingų, nei sėkmingos karjeros pasiekusių žmonių.

– Dauguma mokytojų kratosi didelės atsakomybės ir tvirtina, kad vaikams renkantis profesiją jie nepatars, nes padariniai gali būti liūdni. Koks šiuo atveju turėtų būti mokytojo vaidmuo?

R.J.: Čia mokytojų vaidmuo didžiulis. Juk mes matome daug pavyzdžių, kai labai charizmatiškas fizikos mokytojas nulemia, kad dešimt vaikų iš vienos klasės stoja į fiziką, arba užsidegęs IT specialistas įkvepia būrį vaikų stoti į programavimą. Bet ne tik tokiais pavyzdžiais mokytojai daro įtaką. Su tėvais mokinys kasdien matosi maždaug po valandą, o mokykloje būna daugiau nei po šešias valandas. Taigi jo kontaktas su mokytojais ilgesnis nei su tėvais. Kadangi mokytojai su mokiniais nėra susisaistę giminystės ryšiais ir kai kurie jų yra tikri profesionalai, matydami jauną žmogų kelerius metus iš eilės, regėdami jo vystymąsi, jie pastebi vaikų stipriąsias puses ir gabumus. Todėl tėvai pasielgtų tikrai išmintingai, jei vaikui mokantis devintoje ar dešimtoje klasėje nueitų pas keletą iškilių mokytojų ir pasiklaustų jų nuomonės apie savo vaiką, kur jis būtų stipriausias ir geriausias.

Aišku, tikėtis, kad matematikos ar lietuvių kalbos mokytojas patars, kokią profesiją šiais laikais rinktis geriausia, nereikėtų. Juk jų darbas ir misija – visai ne ta. Tam turėtų būti specialiai parengti karjeros mokytojai ar karjeros konsultantai. Būtent taip yra išsivysčiusiose šalyse. Ten vienas karjeros konsultantas dirba su 150 jaunuolių, yra nuolat kviečiamas į įvairius kursus, seka naujienas, stebi darbo rinkos tendencijas, analizuoja, ką siūlo profesinės ir aukštosios mokyklos, tada jo pridėtinė vertė ir nauda būna tikrai didelė. O Lietuvoje realijos dažnai kitokios: štai po vienos mano paskaitos atsistojo mokytoja ir paklausė, ką jai daryti, jeigu turi 500 mokinių, o dirba tik puse etato. Ir čia sunku patarti. Taip neturėtų būti.

– Esate lankęsis daugelyje šalių. Kurioje profesinis orientavimas jums labiausiai patiko?

R.J.: Man labiausiai imponuoja profesinis orientavimas Anglijos mokyklose, bet ne valstybinėse, o nepriklausomo sektoriaus. Ten kiekvienoje tokioje mokykloje darbuojasi po profesionalų karjeros konsultantą, kuris nieko kita neveikia, o tik kasdien konsultuoja jaunus žmones. Ne tik konsultuoja, bet ir kas savaitę kviečiasi įvairių lektorių, organizuoja vaikams išvykas į įvairias įmones ir kt.

Kažkas panašaus, tik ne tokia apimtimi, vyksta ir kai kuriose Lietuvos mokyklose – būna karjeros dienos, pakviečiama įvairių profesijų atstovų. Labai noriu tikėti, kad tai pamažu galbūt išsirutulios į normalią sistemą.

– Dažniausiai jaunuoliai turi daug svajonių ir norų, bet nežino, kurie jų geriausi ir kas atsitiks, jeigu ims ir išsipildys. Visi sako: svarbiausia žinoti, ko nori. Bet tai sunkus uždavinys. Ir apskritai ar jaunuoliai teisingai, neiškreiptai įsivaizduoja daugumą profesijų, ar žino, ką dirba inžinierius, šaltkalvis ar mechatronikas?

R.J.: Iš tiesų jaunuolių supratimas apie profesijas menkas. Šiaip jau specialybių yra daugiau nei 500, o skirtingų jų variantų – net 40 tūkst. Bet kai jauno žmogaus paprašai išvardyti kuo daugiau profesijų, net patys gudriausi išvardija iki dvidešimties. Taigi jaunimas nežino, kiek daug yra karjeros kelių ir galimybių.

Supažindinti su kuo daugiau profesijų turėtų būti mokyklos užduotis, bet daugumoje jų praktiškai to įgyvendinti neįmanoma. Todėl tik kai kuriose mokyklose vyksta karjeros dienos, bet ir per jas supažindinama daugiausia su dešimčia profesijų, neretai su pačių populiariausių.

Na, o kalbant apie tai, kad jaunuoliams sunku išsiaiškinti, ko jie nori, tai reikėtų atskirti du dalykus: svajones ir tikslus. Svajonių visi turi daug ir įvairių, o tikslų – mažai. Svajonė tikslu tampa tik tuomet, jei praėjus 48 valandoms po sprendimo priėmimo imiesi kažkokių konkrečių veiksmų tam tikslui įgyvendinti. Tada tai jau tikslas. Kitaip tariant, jei jaunuolis svajoja tapti lakūnu, bet tai daro gulėdamas lovoje, o ne gilindamas tiksliųjų mokslų žinias ar sportuodamas, tai tos jo svajonės tuščios.

Kad svajonės virstų tikslais, reikėtų ugdyti keturias pagrindines kompetencijas: 1. Savęs pažinimo (tam padeda gabumų ir gebėjimų nustatymo testai, karjeros testai, psichologų konsultacijos); 2. Sprendimų priėmimo gebėjimų; 3. Realybės įvertinimo ir profesijų pažinimo; 4. Planavimo ir planų įgyvendinimo. Kitaip tariant, iš pradžių labai svarbu išsiaiškinti polinkius, norus, poreikius, asmenines vertybes ir ištarti: „Aš noriu to ir to.“ Antras žingsnis – įsivertinti savo gebėjimus, asmenines savybes bei įgūdžius ir išdrįsti ištarti: „Aš galiu tą ir tą.“ Trečias žingsnis – analizuoti realybę, tai yra žinant, ko tu nori ir ką gali, ištirti, ar to kam nors reikia. Ir kai jau visa tai žinai, reikėtų imtis veiksmų – planavimo ir tų planų įgyvendinimo.

Bet galima ir nieko nedaryti, tuomet atsidursi tarp tų 80 proc., kurie profesiją pasirenka nesąmoningai ir nebrandžiai. Tiesą sakant, panašus pasiskirstymas ne tik tarp jaunų žmonių: visose amžiaus grupėse tik apie 20 proc. žmonių žino, ko nori, ir to siekia, o kiti blaškosi. Bet jie turėtų žinoti, kad tuomet visą gyvenimą teks įgyvendinti ne savo, o tų 20 proc. žinančiųjų, ko nori, svajones.

– Konsultuojate tūkstančius vaikų bei jų tėvų ir dėl studijų užsienyje. Ten irgi esama skirtingų vertinimų: vieni tikina, kad užsienyje geriau studijuoti magistrantūrą, o bakalauro diplomo siekti Lietuvoje, antri įrodinėja, esą į užsienį geriau vykti iš karto po mokyklos baigimo. Kokie būtų jūsų argumentai?

R.J.: Žvelgiant iš karjeros pozicijų, mokymosi vieta nėra labai svarbi, daug svarbesnis klausimas, ką mokytis. Mes dažnokai susiduriame su jaunuoliais, kurie jau būna viską išsirinkę: ir miestą, kuriame studijuos, ir universitetą, netgi jau žino, kur gyvens, nežino tik vieno – ką studijuos. Taigi jie viską apvertė žemyn galva, ne nuo to reikėjo pradėti. Pirmiausia reikia išsirinkti specialybę, studijų programą, o tada ieškoti, kur mokytis. Ir jei jaunuolis pasirinko studijuoti mediciną, jam, žinoma, labiausia apsimoka stoti į Lietuvos universitetą, o jei linksta į ekonomiką, tuomet derėtų pasinagrinėti, kur jos stipriausiai moko, kur geriausi dėstytojai, kur galima gauti daugiau praktikos.

O atsakant į jūsų klausimą dėl magistrantūros studijų užsienyje, tai labai svarbu įsisąmoninti, kad jos skirtos ne specialybei keisti (kaip dažnai mano lietuviai), o žinioms išplėsti ir pagilinti. Todėl labai rekomenduočiau baigus bakalauro studijas šiek tiek padirbėti, patikrinti jau įgytas žinias, išsiaiškinti, kokių kompetencijų stinga, ir tik tada stoti į magistrantūros studijas.

Gintaras Sarafinas

Žurnalas „Reitingai“, 2014 gruodžio mėn.

Mokytis užsienio kalbų niekada ne per vėlu. Visgi remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, kuo anksčiau tai pradedama daryti, tuo geriau: itin svarbu vaikus į užsienio kalbų mokymą įtraukti jau ikimokykliniame amžiuje.

Tačiau dalis tėvų šiuo klausimu dar dvejoja: galbūt darželinukams tai daryti – gerokai per anksti, o gal net ir žalinga?

Šiais klausimais diskutavome su edukacinės bendrovės „Kalba.Lt“ generaliniu direktoriumi, profesionaliu karjeros konsultantu Ryčiu Jurkėnu, rašoma pranešime spaudai.

– Nuo kokio amžiaus rekomenduojate pradėti mokyti vaiką užsienio kalbos(-ų)?

– Tiesa ta, kad užsienio kalbų mokytis niekada nėra per vėlu, tačiau remiantis tarptautinių mokslinių tyrimų rezultatais, geriausias laikas vaikui pradėti pažintį su užsienio kalbomis – iki septynerių, ypač svarbūs pirmieji jo gyvenimo metai (1-3 metai).

– Kuo ypatingas šis amžiaus tarpsnis iki 7 metų?

– Moksliškai įrodyta, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikai yra ypatingai imlūs kalboms. Jie geba įsisavinti užsienio kalbų tarties bei intonacijos ypatumus, kas jiems leidžia išmokti kalbėti be akcento, jie greitai ir be didelių pastangų įsimena žodžius, sakinius, geba juos pakartoti. Be to, vaikai yra smalsūs ir linkę eksperimentuoti nebijodami suklysti ar apsijuokti, kas mokantis kalbų yra natūralu ir neišvengiama, o paaugliams ir suaugusiesiems dažnai sukelia psichologinį barjerą laisvai bendrauti ir reikšti mintis užsienio kalba.

– Ar vaikui iki septynerių metu geriau mokytis kalbos grupėje ar individualiai?

– Įprastai vaikai efektyviausiai mokosi grupėje, kur jiems sudaroma kuo natūralesnė ir smagesnė mokymosi aplinka. Bendraamžių būryje vaikas mėgaujasi mokymosi procesu, kuris vyksta dainelių, žaidimų, knygelių skaitymo, dialogų ir video užduotėlių pagrindu. Mokymo(si) grupėje metodai remiasi kasdienine vaikams įprasta veikla – žaidžiant, bendraujant, pažįstant juos supantį pasaulį.

– Nemažai tėvų piktinasi, kad šiais laikais pernelyg daug reikalaujame iš savo mažų vaikų, užuot leidę jiems džiaugtis vaikyste. Jie nusiteikę skeptiškai: trimečiui ar keturmečiui tikrai dar nereikia mokytis užsienio kalbos! Ką jūs atsakote į tai?

– Tarp tėvų dažnai pasitaiko nuomonių, kad mokytis užsienio kalbos ar net kelių ankstyvoje vaikystėje nėra tikslinga arba netgi kenksminga, kadangi vaikas per mažas įsisavinti tiek informacijos ir galiausiai gerai neišmoksta nei vienos kalbos. Tačiau tai yra mitas, kuris mokslinių tyrimų dėka jau paneigtas.

Sudarius tinkamas sąlygas ir taikant vaikams tinkamus kalbų mokymo metodus, ankstyvasis užsienio kalbų mokymas suteikia tik pranašumų.

– Vadinasi, paraleliai mokant užsienio kalbos, tai nedaro įtakos gimtosios kalbos mokymui?

– Gimtosios kalbos raida labiausiai priklauso nuo to, kokią ją vaikai girdi savo aplinkoje, namuose. Jeigu šeimoje kalbama taisyklinga kalba, vaikui skaitomos knygos, jis skatinamas pasakoti ir kurti istorijas, neigiamos įtakos užsienio kalbų mokymasis jai neturėtų daryti.

Specialistai pastebi, kad labai dažnai vaikai, kurie užsienio kalbų pradeda mokytis ankstyvoje vaikystėje, nesąmoningai perkelia įgytas žinias ir įgūdžius į gimtąją kalbą. Dėl šios priežasties labai dažnai jie būna pranašesni už kitus savo bendraamžius. O baimintis, jeigu vaikas kartas nuo karto supainioja skirtingų kalbų žodžius, nereikėtų. Daug didesnę neigiamą įtaką gimtosios kalbos raidai bei taisyklingumui gali padaryti netinkamos televizijos laidos, reklamos, animaciniai filmukai ar kompiuteriniai žaidimai.

– Ar tiesa, kad antrąją kalbą vaikai išmoksta taip pat lengvai, kaip ir gimtąją?

– Jeigu kalbos mokymasis prasideda ankstyvajame amžiuje – taip. Visos kalbos yra susiję, skolinasi viena iš kitos žodžius, posakius ir gramatines konstrukcijas, todėl vaikas gali vienu metu sėkmingai mokytis kelių kalbų. Vaikai yra imlūs, todėl mokydamiesi skirtingų kalbų jie eksperimentuoja, aiškinasi jų struktūrą, tarpusavio sąveikas ir pan.

– Kokią naudą, be išmokstamos kalbos, teikia ankstyva darželinuko pažintis su užsienio kalba? Maži vaikai mokosi eilėraščių ne tam, kad prisimintų juos užaugę – taip yra lavinama jų atmintis. Kokias savybes ugdo ankstyvas užsienio kalbos mokymasis?

– Kalbų mokymasis turi labai daug privalumų. Vystosi vaikų kritinis bei loginis mąstymas, dėmesio telkimas, minčių formulavimas bei reiškimas. Moksliškai įrodyta, kad ankstyvas užsienio kalbų mokymasis turi įtakos ir sėkmingam kitų dalykų mokymuisi.

Harvardo universiteto tyrimas įrodė, kad vaikai, kurie mokosi užsienio kalbos, parodo daug geresnius rezultatus matematikos ir kalbų standartizuotų testų metu, nei jų bendraamžiai, kurie užsienio kalbų nesimoko. „Kalba.Lt“ vaikų programoms keliami ir papildomi tikslai, tokie kaip bendrosios fizinės vaiko raidos skatinimas, pozityvios mokymosi patirties kūrimas bei tolerancijos ugdymas.

– Tad darželyje kalbų besimokiusiems vaikams ateityje apskritai lengviau sekasi mokslai?

– Vienareikšmiškai taip. Vaikai pasižymi išskirtiniu imlumu ir lengvesniu informacijos įsisavinimu. Mūsų praktika rodo, kad vaikai, kurie pradeda mokytis kalbų nuo 3-5 metų, žinių ir gebėjimų atžvilgiu yra daug pranašesni už savo bendraamžius, kurie su užsienio kalbomis susipažįsta tik pradinėse klasėse. O turint omenyje, kad visų kalbų mokymasis yra panašus, jos turi bendrų žodyno bei gramatinių konstrukcijų bruožų, antros ar trečios užsienio kalbos mokymasis savaime tampa daug lengvesnis ir efektyvesnis.

„Kalba.Lt“ yra oficialus Cambridge English egzaminų centras Lietuvoje. Ikimokyklinį ugdymo įstaigų tinklą „Vaikystės sodas“ lankantys vaikai gali mokytis anglų kalbos nuo 3 metų, ir po ketverių mokslo metų (būdami septynerių) laikyti Cambridge egzaminą. Kuo šis egzaminas svarbus?

Specialiai „Vaikystės sodui“ sukurtos anglų kalbos mokymo programos pagrindinis tikslas nėra Cambridge English YLE Starter egzaminas bei jo išlaikymas. Tai tik galimybė ir privalumas. Mūsų tikslas – supažindinti sodiečius su anglų kalba, plėsti jų žodyną, paruošti vaikus vartoti kalbą realiose gyvenimo situacijose.

Tuo tarpu galimybė išsilaikyti Cambridge YLE Starter egzaminą yra puiki motyvacinė priemonė vaikams, kadangi jie orientuojami į rezultatą, o gautas tarptautinis sertifikatas yra objektyvi kokybės garantija.

– Leidžiant vaikus į darželio grupę, kurioje mokoma užsienio kalbos, pats svarbiausias dalykas, matyt, yra tinkami metodai. Ar su tokio amžiaus vaikais naudojama speciali mokymo metodika?

– Darželiuose ankstyvasis užsienio kalbų mokymas vyksta kitaip, nei paauglių ar suaugusiųjų kursuose, nes tai sąlygoja vaikų raidos ypatumai. Kadangi 3 metų vaikai dar negeba valdyti rašymo priemonės, sąmoningai nesuvokia mokymosi proceso ir pan., jų anglų kalbos žinios ir įgūdžiai lavinami remiantis kasdienine vaikams įprasta veikla – žaidžiant, bendraujant, pažįstant juos supantį pasaulį.

Pamokų metu klausomasi dainelių, žiūrimi filmukai, skaitomos istorijos, kortelių ir paveikslėlių pagalba lavinamas žodynas. Ypatingas dėmesys skiriamas kinestetiniams vaikų poreikiams, kai mokymo metodai neriboja vaikų judėjimo (įprastose pamokose mokymas labai standartizuotas, t.y. vaikai sėdi prie stalų, negali daug judėti).

– O gal vaikas, kuris tokiame amžiuje – itin imlus, gali mokytis anglų kalbos tiesiog namuose, žiūrėdamas filmukus ir pan?

– Papildomas savarankiškas mokymasis ir tėvelių pagalba yra labai naudingi dar efektyvesniam kalbų įsisavinimui. Mes visuomet rekomenduojame skatinti vaikus žiūrėti edukacinius filmukus bei žaisti lavinamuosius kompiuterinius žaidimus namuose, tačiau tai turi būti daroma atsakingai, kontroliuojant mokymo medžiagos turinį bei laiką, praleidžiamą prie kompiuterio.

– Kaip į ankstyvąjį užsienio kalbų mokymąsi žiūri kitos Europos valstybės ar net visas pasaulis? Kokia kitų šalių praktika?

– Daugumoje ES šalių yra privalomas ankstyvasis užsienio kalbų mokymas, pradedant jau 1-2 mokymosi metais. Pvz.: Maltoje vaikai pradeda mokytis kalbų būdami 5 metų, Lenkijoje – 7, Lietuvoje šiuo metu užsienio kalba privaloma nuo 2 klasės. Pastaruoju metu pastebima tendencija užsienio kalbų mokymąsi ankstinti. Amerikos universitetų mokslininkai giria Europos šalių praktiką ir ragina jų patirtį perimti ir pritaikyti Jungtinių valstijų švietimo sistemoje.

Šaltinis: www.delfi.lt.

Dėl menkstančio moksleivių skaičiaus konkuruojantys Lietuvos universitetai turi rimtų varžovų užsienyje. Vienas Jungtinės Karalystės universitetas būsimus studentus iš Lietuvos nemokamai skraidina susipažinti su universitetu.

„Nežinau, ar tai galima pavadinti viliojimu – tai viena karjeros programos dalių norint tinkamai pasirinkti specialybę. Tam yra numatyta viena priemonė – vadinamas pasimatavimas. Idealiu atveju turėtum pasižiūrėti, kaip atrodo ši institucija, kokios patalpos, kokie dėstytojai ir kitus dalykus. Lietuvoje tai dar nėra populiaru – moksleiviai ateina į parodą, o ne nuvažiuoja į kitoje gatvės pusėje esantį universitetą, nepatampo dėstytojo už rankovės, nepakalba su studentais“, – pasakoja edukacijos bendrovių „Kalba.Lt“ ir „egoPerfectus“ vadovas Rytis Jurkėnas.

Vienas Jungtinės Karalystės universitetas 15 potencialių studentų grupę iš Lietuvos nemokamai nuskraidins susipažinti su aukštąja mokykla. Susipažinti su universitetu važiuoja ne tik abiturientai, bet ir vienuoliktokai.

„Lietuva nėra išimtis – universitetai tai numatę savo programose“, – sako R. Jurkėnas, aiškinantis, kad tokių atvejų buvę ir ankstesniais metais.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad bendrai paėmus Lietuvoje studentų mažėja, tačiau besidominčių studijomis užsienyje tik daugėja.

„Mes, būdami edukacinės rinkos lyderiai ir konsultuodami labai daug žmonių, šįmet matome daugiau jaunų žmonių, važiuojančių studijuoti į užsienį. Tačiau padidėjimas nėra didelis – apie 10 proc. (…) Ar iš to galima daryti išvadą, kad ir visoje Lietuvoje išvažiuoja daugiau – taip teigti truputėlį avantiūristiška“, – kalbėjo pašnekovas.

J. Petrauskienė: tai nėra toks masinis reiškinys

Pasakyti, kiek jaunų žmonių renkasi studijas užsienyje, sudėtinga: tokia statistika nevedama.

„Vis dėlto didžioji dauguma lietuviškų mokyklų absolventų renkasi studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Studijos užsienyje tikrai nėra masinis reiškinys, netgi pasižiūrėjus, kur stoja šimtukininkai, labai didelė dalis puikiai išlaikiusių abitūros egzaminus absolventų lieka studijuoti Lietuvoje. Tai nėra toks masinis reiškinys kaip gali atrodyti“, – mano Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) vadovė Jurgita Petrauskienė.

Pasak J. Petrauskienės, studijos užsienyje nereiškia savaime geresnių studijų. Net ir puikiame universitete yra studijų sričių bei programų, kurios yra universiteto stiprioji pusė. Taip pat yra silpnesnių studijų programų.

MOSTA atliktos apklausos rodo, kad, skirtingai nuo vyraujančios nuomonės, net 87 proc. moksleivių baigiamųjų mokslo metų gale yra apsisprendę studijuoti Lietuvoje, o ne užsienyje.

„Pagrindiniai moksleivių bei bakalaurantų motyvai rinktis studijas Lietuvoje yra panašūs – studijuoti lietuvių kalba yra lengviau, norima dirbti ir gyventi tik Lietuvoje, nedrąsu vykti į kitą šalį. Beveik penktadaliui moksleivių svarbu, kad studijos Lietuvoje reikalauja mažiau lėšų pragyvenimo išlaidoms, daugiau nei penktadalis moksleivių renkasi studijas todėl, kad gali studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje. Aukštesnių pakopų studentų – magistrantai ir doktorantai – studijas Lietuvoje lemia ir turimi įsipareigojimai šeimoje, darbe“, – kalbėjo J. Petrauskienė.

Minėtas tendencijas patvirtina ir stojančiųjų į aukštąsias mokyklas stebėsena. Abiturientų, kurie tais pačiais metais baigia mokyklas ir įstoja į aukštąsias mokyklas, dalis nesikeičia nuo 2012 m. – sudaro apie 63 proc. Pastebima, kad didėja įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas dalis (apie 83 proc. 2010 m., daugiau nei 86 proc. 2015 m.).

Taip pat stebėsenos duomenys paneigia ir nuomonę, kad iš Lietuvos išvyksta dauguma šimtukininkų. 2015 m. per brandos egzaminų sesiją iš viso 1684 abiturientai gavo bent vieną 100 balų įvertinimą. Bendrajame priėmime dalyvavo 1404 „šimtukininkai“. Dauguma (92 proc.) „šimtukininkų“ gavo valstybės finansavimą studijoms.

Stebi sugrįžtančius

R. Jurkėno nuomone, daugiausia sprendimą rinktis studijas užsienyje lemia nusiskundimai dėl vietinės švietimo sistemos. Dalis jaunų žmonių Lietuvą renkasi dėl to, kad čia reikės mažiau mokytis. Pašnekovas pastebi, kad dalis jaunų žmonių stoja ir į užsienį, ir į Lietuvą, tačiau gavę norime vietą Lietuvoje, čia ir pasilieka.

„Tačiau mes matome ryškų grįžtančių studentų padidėjimą. Matėme, kaip jie išvažiavo, dabar jie grįžta, mūsų klausia patarimų, grįžta čia dirbti, štai ir mūsų įmonė kai kuriose pozicijose privalumu laiko tai, kad mokslai būtų baigti užsienyje. Jokiu būdu to nevadinčiau emigracija, mano manymu, per 60 proc. jų sugrįžta. Gal mes per daug dramatizuojame“, – apie sprendimą rinktis studijas užsienyje kalba R. Jurkėnas.

Jo nuomone, bėda kitur: štai Singapūras turi 4 universitetus ir 6 milijonus gyventojų, visi Singapūro universitetai patenka į geriausiųjų šimtuką. Tuo metu Lietuvoje – 3 milijonai gyventojų ir kelios dešimtys aukštųjų mokyklų.

Populiariausiomis lietuvių kryptimis išlieka Jungtinė Karalystė ir Olandija, į Daniją srautai pastebimai sumenko.

P. Baltokas: Lietuvoje užsieniečiai užkaišioja finansines skyles

„Studentai važiuoja ten, kur nemokamas aukštasis mokslas arba patraukli paskolų sistema. Studentai drąsiai renkasi Švediją, Daniją, Jungtinę Karalystę“, – sako Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas. Pasak P. Baltoko, jei neįstoji į nemokamą vietą Lietuvoje, geriau imti gerokai didesnę paskolą Jungtinėje Karalystėje, kurios grąžinimas lankstus, numatyta įvairiausių lengvatų.

P. Baltoko nuomone, Vakarų universitetai nusitaikę į viso pasaulio studentus. Tuo metu Lietuvoje mažiausiai orientuojamasi į studentus iš Vakarų Europos, pagrindinė mūsų rinka – Azija, Rytų Azija ir kai kurios trečiosios šalys.

„Jei pažiūrėsime, kiek už tas pačias studijas moka lietuvis studentas ir kiek užsienietis, kaina dažnai būna dviguba. Kitaip tariant, stengiamasi užsieniečiais studentais užkaišioti finansines skyles“, – aiškina P. Baltokas.

Pasak jo, kai kurias aukštąsias mokyklas tai saugo nuo užsidarymo. P. Baltokas prisimena atvejį, kai viena jau uždaryta kolegija į Lietuvą atsivežė 20-30 studentų – jie čia atvilioti Klaipėdos uosto, Kauno ir Trakų pilių vaizdais. Atvykę į Rietavą studentai nežinojo, ką čia daryti.

„Kartais tai tampa lietuvišku bizniu ir tikrai nedaro nei garbės, nei teigiamos reklamos“, – sakė Studentų sąjungos vadovas.

Šaltinis: www.DELFI.lt, 2016 m. balandžio 18 d.